Gėles iš Olandijos ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos, Rusijos rinkai tiekusi įmonė papildomai sumokės apie 77 tūkst. eurų mokesčių, iš jų – 75 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.
Viena didžiausių Klaipėdos apskrityje didmenine gėlių prekyba užsiimančių įmonių, anksčiau kasmet pardavusi gėlių už keliolika milijonų litų, į Mokesčių inspekcijos akiratį pateko dėl įtartinai prastėjančių veiklos rezultatų ir pernelyg mažo pelningumo. VMI atliko įmonės apskaitos dokumentų analizę ir nustatė, kad per praėjusius metus įmonėje kone 700 tūkst. litų išaugo turimas prekių likutis, t.y., įmonės sandėliuose tūkstančiais kaupėsi nerealizuotos skintos gėlės – chrizantemos, rožės ir kt. Tačiau atlikusi inventorizaciją, VMI rado tik nedidelį kiekį gėlių.
„Mokesčių inspektoriai, inventorizuodami prekes, pasigedo gėlių už 176 tūkst. € sumą: pvz., vietoj „sandėliuotų“ 576 vnt. vienos rūšies chrizantemų ir 510 vnt. vienos rūšies rožių, jų rasta tik po 10 vnt. Bendrovė iš pradžių bandė teisintis, esą gėles ji pardavė olandų bendrovei, tačiau negalėjo pateikti jokių gėlių išvežimo dokumentų. Versiją atmetus, įmonė papildomai priskaičiavo 75 tūkst. € pardavimo PVM, kurį turės sumokėti į biudžetą“, – komentavo Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė, pabrėžusi, kad didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, bet yra ir nesąžiningų, todėl VMI remdamasi rizikos analize tiksliai identifikuoja ir nustato nemokančiuosius mokesčių ir imasi kontrolės veiksmų.
Analizuojant Klaipėdos r. įmonės teikiamus duomenis mokesčių administratoriui, abejonių sukėlė itin didelė PVM atskaita, kuria pastaraisiais metais buvo mažinamas mokėtinas į biudžetą PVM. Reikšmingą išlaidų dalį sudarė įmonės atsiskaitymai už transporto paslaugas, kurių per 2014 m. įmonei suteikta už kone 1,4 mln. Lt (apie 400 tūkst. €). Šias paslaugas įmonei teikė, kaip nustatė VMI, to paties akcininko įsteigta logistikos bendrovė. Priešpriešinis įmonės patikrinimas atskleidė, kad realiai įmonės automobiliai, pervežantys užsakovo gėles, nuvažiavo beveik 75 tūkst. kilometrų mažiau negu nurodyta PVM sąskaitose – faktūrose.
„Bendrovė sumažino PVM atskaitą 19 tūkst. € (apie 65 tūkst. Lt), leidžiamus atskaitymus – 89 tūkst. € (308 tūkst. Lt) suma, atitinkamai didėjo deklaruotas ir papildomai mokėtinas pelno mokestis“, – apžvelgė G. Rimkienė, pabrėžusi, jog aiškinantis tokius pažeidimus reikšmingos informacijos suteikia PVM sąskaitų – faktūrų duomenų analizė, bei priminusi, jog VMI vykdo „PVM sąskaitų – faktūrų (PSF)“ projektą“, kurio metu apie 7 tūkst. šalies įmonių privalo teikti PVM gaunamų ir išrašomų sąskaitų faktūrų registrų duomenis. Tokiu būdu VMI operatyviau pasiekia informacija, todėl VMI turi galimybę realiu laiku stebėti ir vertinti verslo elgseną, užkirsti kelią rizikingiems sandoriams ir gerinti biudžeto pajamų surinkimą.
