Pradžioje – žvilgsnis į taupymo teoriją
„Mes žinome, kur šiuo metu esame, ir mums būtų labai įdomu sužinoti, kiek galėtume patobulėti – taigi turime matyti, link ko turime judėti“, – BETA organizuoto renginio pradžioje sakė vienas iš delegacijos narių.
„Augant naftos vartojimui ir kainai, vykstant klimato kaitai ir vis dar jaučiant ekonominės krizės pasekmes, galutinis šilumos suvartojimas yra itin svarbus. Pavyzdžiui, jeigu bandytume suskaičiuoti, kiek anglies iškasama ir kiek tam sunaudojama naftos, taip pat – kiek energijos reikia išteklių transportavimui ir galiausiai – perdavimui iš šilumos tinklų galutiniam vartotojui, pamatytume, kad galutiniam vartotojui atitenka tik labai nedidelė dalis.
Būtent todėl kiekviena galimybė sutaupyti yra labai svarbi, nes net mažas sutaupymas turi įtakos visai energetikai“, – savo prezentacijos pradžioje sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų energetikos katedros dėstytojas dr.Romanas Savickas.
Tarp Europos Sąjungos (ES) šalių, Lietuva pagal suvartojimą šilumos energijos kiekį yra maždaug per vidurį, drauge su kaimynine Latvija ir Lenkija. Taupiausiai energiją vartoja vokiečiai, tačiau visose ES šalyse tiek gyvenamieji, tiek viešojo naudojimo pastatai suvartoja maždaug 40 proc. visos šilumos energijos. Šiuo metu yra sutarta šį suvartojimą aktyviai mažinti.
Taupymas priklauso ir nuo pažangios šilumos sistemos
Kadangi didelę įtaką tam, kiek šalyje suvartojama energijos turi galutinis vartotojas, labai svarbu suteikti jam galimybę individualiai reguliuoti šilumą, akcentavo R. Savickas. Šioje srityje Lietuva jau yra nemažai nuveikusi: jau 15 metų kiekvienas šalies daugiabutis turi savo individualų šilumos skaitiklį, pagal kurį moka už suvartotą šilumą. Svečiai iš Ukrainos pastebėjo, jog jų šalyje tokie skaitikliai įrengti maždaug 60 proc. daugiabučių.
Vis dėlto, priešakyje Lietuvos laukia nemažai uždavinių. Pavyzdžiui, iki 2020 m. kasmet galutinis vartotojas turi sutaupyti po 1,5 proc. suvartojamos energijos. Toks Lietuvos įsipareigojimas ES.
„Daugiabučiams vis dar reikia papildomų taupymo žingsnių. Pavyzdžiui, šilumos ir karšto vandens sistemų subalansavimo, individualių šilumos reguliavimo galimybių kiekviename bute ir t. t.“, – vardijo R. Savickas demonstruodamas pažangius techninius šilumos reguliavimo sprendimus, kurie gali būti įdiegti daugiabučiuose. Skaičiuojama, kad vienam butui modernios šilumos sistemos įrengimas kainuoja maždaug 900 eurų, o jos atsiperkamumo laikas siekia 5 metus.
Pristatė šiuo metu veikiantį modelį
Apie tai, kaip daugiabučių gyventojai skatinami atnaujinti ne tik savo namo šilumos sistemas, bet ir apšiltinti patį pastatą, pasakojo BETA direktorius Valius Serbenta. Jis pristatė programą JESSICA, pagal kurią nuo 2007 m. parama daugiabučių modernizacijai buvo teikiama tiek iš ES, tiek iš valstybės biudžeto lėšų.
„Šiuo metu prasidėjo nauja finansinė perspektyva. Naujuoju laikotarpiu daugiabučių modernizacijos modelį ketiname taikyti ir viešosios paskirties pastatams. Tokiu būdu skolintis ir vėliau iš sutaupytų lėšų modernizacijai paimtus kreditus turės grąžinti savivaldybės“, – dėstė BETA direktorius.
