2013 metų rudenį už daugiau nei 400 tūkstančių litų sutvarkytas unikalus gamtos paminklas – kelis geologinius priešledyninės epochos sluoksnius atverianti Daumantų atodanga lankytojams vis dar sunkiai pasiekiama.
Prie Šventosios upės tarp Kavarsko ir Anykščių siaurame ruože ties Daumantų kaimu esanti atodanga tarsi paslėpta – jai surasti nėra jokių nuorodų ir ženklų, o žvyruotas kelias pusiaukelėje baigiasi. Toliau sunkiasvorės žemės ūkio technikos išmaltu ir vietomis net suartu lauko keliuku nepravažiuosi. Tad tenka rinktis: arba pėsčiomis klampoti per pievą arba sukti į privatų juodųjų serbentų lauką.
Dažnas rizikuoja važiuoti per jau kažkieno išvažinėtą keliuką tarp eilėmis susodintų serbentų krūmų.
Įveikus visas kliūtis ir privažiavus prie maždaug 300 metrų ilgio ir 27 metrų aukščio stataus dešiniojo Šventosios šlaito, atsiveria kvapą gniaužiantis gamtovaizdis.
Čia yra įrengti laiptai, takai, apžvalgos aikštelė, upės senvagėje pastatyta prieplauka, sutvarkyti du iš žemių trykštantys šaltiniai.
Upė šlaite galima patogiai apžiūrėti slūgsančius uolienų sluoksnius: devoną, neogeną bei kvarterą – prepleistoceną ir pleistoceną, susiformavusius maždaug prieš 1,8 – 0,8 milijonus metų.
Daumantų atodangą sutvarkė ir padarė patogiai prieinamą Anykščių regioninis parkas. Tam buvo panaudotos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos įgyvendinto projekto lėšos.
Kaltina žemėtvarkininkus
„Kol nebus sutvarkytas kelias, nebus gero privažiavimo iki atodangos, jokų nuorodų ir ženklų nestatysime.
Nesinori žmonių nukreipti ten, kur jie nepravažiuos, patirs nepatogumų ir nemalonumų.
Kai sausa, galima ten laukais važiuoti, tačiau jei šlapia – geriau nerizikuoti.
Atodangą dar galima pasiekti einant pėsčiomis Šventosios paupiu nuo Kavarsko arba nuo Anykščių, galima iki jos atplaukti ir baidarėmis.
Anykščių regioniniam parkui keliai nepriklauso.Dar prieš ketverius metus su Anykščių rajono valdžia buvo susitarta, kad mes sutvarkysime atodangą, o savivaldybė – kelią“, – sakė Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka.
Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė teigė, kad iki Daumantų atodangos visada vedė lauko keliukas.
„Kai mes panorome ten daryti normalų kelią ir pajudinome popierius, paaiškėjo, kad žemėtvarkininkai nepaliko servituto ir su visu tuo keliuku žemę atidavė ūkininkui.
Dabar tenka taisyti žemėtvarkininkų klaidas, o tai brangiai kainuoja tiek pinigine, tiek laiko prasme.
Deramės su žemės savininku. Jis pažadėjo atiduoti mums tą keliuką, jei jo naudai kitoje vietoje permatuosime valstybinės žemės sklypą“, – sakė ji.
Pasak D.Gasiūnienės, visi šie reikalai jau netrukus turėtų pajudėti -- neseniai savivaldybė skelbė konkursą kadastrinių matavimų paslaugoms pirkti. Jo laimėtojas jau yra ir birželio pabaigoje su ta įmone bus pasirašyta sutartis bei pradėti žemės matavimo darbai.
„Labai gaila, kad taip atsitiko. Tai, kad įrengiant įvairius lankytinus objektus nedirbama kompleksiškai – nuo pradžios iki galo, yra visos Lietuvos bėda.
Turime nemažai restauruotų bažnyčių, dvarų ir vienuolynų, prie kurių privažiuoti neįmanoma“, – kalbėjo valdininkė.
Ūkininkas irgi nori gero kelio
„Gėda, kad taip yra – gaištamas laikas, vieni su kitais nesusišnekame.
Aš irgi esu suinteresuotas, kad kelias būtų geras. Jau daugiau nei metai, kaip siūlau savivaldybei nors atsimatuoti, kiek mano žemės keliui įrengti paims – juk man tai viską reikia deklaruoti.
Sunkiai sekasi su valdininkais bendrauti. Iš pradžių jie tikina, jog nesusitvarkė dokumentų, o paskui teisinasi, kad neturi pinigų.
Mūsų savivaldybė – tarsi kokia neišdžiūstanti bala“, – sakė Kavarsko miestelyje gyvenantis ūkininkas Albertas Grigaliūnas.
Per jo ekologišką 7 hektarų ploto juodųjų serbentų lauką eina maždaug puskilometris nežvyruoto kelio, vedančio iki Daumantų atodangos.
„Šį pavasarį išmaltą keliuką sūnus vietomis suarė ir norėjo palyginti, tačiau gerai padaryti neišėjo – tad dabar lygiagrečiai, per serbentyną išvažinėtas dar vienas keliukas“,- kalbėjo A.Grigaliūnas.
Nuo sovietinių laikų ūkininkaujantis vyras šiuo metu su dviem savo sūnumis valdo apie 500 hektarų žemės ir verčiasi grūdinių kultūrų bei juodųjų serbentų auginimu.
Ūkininkas neneigė, kad mainais į kelią iki Daumantų atodangos jį domina prie Kavarsko užtvankos esantis valstybinės žemės sklypas, kuriame norėtų tvarkytis.
