„2008 m. krizės atgarsiai Europos įmonėse vis silpnesni. Bankrotų pernai mažėjo net Graikijoje ar Ispanijoje, – sako įmonių mokumo riziką vertinančios „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas. – Tačiau bankrotų vėl ima gausėti dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto. Pačioje Ukrainoje bankrutuojančių kompanijų skaičius per metus išsipūtė beveik dvigubai – nuo 8811 iki 17957. Rusijoje dėl galiojančių sankcijų ir buksuojančios ekonomikos įmonių, iškėlusių baltą vėliavą, padaugėjo 7 proc.“
Dėl skirtingų bankroto procedūrų bei bankroto sąvokos skirtumų įvairiose Europos valstybėse „Creditreform“ ekspertai vertino ne šalyje bankrutavusių įmonių skaičių (pavyzdžiui, 10 mln. gyventojų turinčioje Graikijoje per metus fiksuojama tik apie 350 bankrotų, kai beveik perpus mažesnėje Suomijoje – beveik 3 tūkst.), o bankrotų dinamiką per keletą metų.
Vidurio ir Rytų Europoje buvo šalių, bankrotų augimo tempais besivejančių Ukrainą. Štai Slovėnijoje verslo nesėkmę patyrusių kompanijų padaugėjo 38,4 proc., Vengrijoje – 30,7 proc.
Geopolitiniai neramumai koją kišo ir Latvijos verslininkams – pernai latviškų įmonių duris užvėrė 16,1 proc. daugiau nei 2013 m. Lietuvos verslas smuko kur kas kukliau – tik 2 proc. Estai ir vėl pademonstravo gerą imunitetą: 2013 m. registruoti 469 įmonių bankrotai po metų sutirpo iki 428.
Sveikiausia ekonomika galėjo girtis Čekija (įmonių bankrotų sumažėjo 40,8 proc.) bei Rumunija (25,9 proc.). Visame Vidurio ir Rytų Europos regione, išskyrus Ukrainą ir Rusiją, pernai bankrutavo 3,6 proc. daugiau įmonių nei 2013 m. Tiesa, 2012 m. bankrotų skaičiaus augimas regione viršijo 38 proc.
Vakarų Europoje bankrutuojančių įmonių pernai sumažėjo 5,4 proc., nors prieš tai dvejus metus bankrotų tik daugėjo. Tačiau augimo tempai toli gražu nebuvo tokie dideli Europos rytuose.
Deja, apie pagerėjusius rodiklius pernai raportavo ne visos Vakarų Europos valstybės. Italijoje ir Norvegijoje nemokumą paskelbusių įmonių toliau gausėjo, tiesa, ne taip veržliai, kaip 2013 m. Verslui geriausiai sekėsi Ispanijoje (bankrotų sumažėjo 28,5 proc.), Danijoje (18,9 proc.). Vokietijoje verslo bankrotų mažėjo treji metai iš eilės.
Iš viso Vakarų Europoje pernai metais nemokiomis pasiskelbė beveik 180 tūkst. įmonių. Vidurio ir Rytų Europoje – neįskaitant Rusijos ir Ukrainos – nesėkmę patyrė beveik 100 tūkst. verslų. Palyginimui, JAV pernai bankrutavo 34 455 kompanijos arba 21,8 proc. mažiau nei užpernai.
Vakarų Europoje didžiausią bankrutuojančiųjų dalį sudarė paslaugų sektoriaus (37 proc.) įmonės, antroje vietoje – prekybininkai (31,7 proc.). Vidurio ir Rytų Europoje nemokių įmonių, teikusių paslaugas, buvo dar daugiau (42 proc. visų verslo nesėkmių). Per metus paslaugų įmonių bankrotų dalis ūgtelėjo 3,5 proc., kai visų kitų sektorių sumažėjo. Lietuvoje paslaugas teikiančių įmonių bankrotai sudarė 36,8 proc., prekybininkų – 32,8 proc., statybų sektoriaus – 17,4 proc., pramonės – 13,1 proc. Per metus labiausiai išaugo bankrotų dalis paslaugų sektoriuje (2,6 proc.), o sumažėjo – prekyboje (1,6 proc.).
