Kupinas gyvybės ir atviras visiems – taip šiandien atrodo beveik prieš trejus metus rekonstruotas Biržuvėnų dvaro sodybos kompleksas. Prie šio dvaro atgimimo prisidėjo Ūkio ministerijos administruojama Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama, kurios projekto „Biržuvėnų dvaro sodybos oficino bei arklidės ir vežiminės restauravimas ir pritaikymas turizmui“ įgyvendinimui buvo skirta beveik 1,15 mln. eurų.
Šis, beveik 300 metų, objektas, kur išlikusi didinga ir grafų gyvenimą menanti aplinka, traukia smalsuolius įdomiomis autentiškomis istorinėmis detalėmis.
Trūko gyvybės
Dabartinis Biržuvėnų dvaro sodybos vaizdas nė iš tolo neprimena senojo, iki tol merdėjusio statinių komplekso, kuris turėjo būti neišvengiamai atnaujintas, norint jį išsaugoti ateities kartoms.
Iki rekonstrukcijos labai buvo jaučiamas paslaugų turistams trūkumas, nebuvo teikiama informacija turistams, maitinimo paslaugos, trūko kultūrinio turizmo paslaugų.
Tuo tarpu nesutvarkyti sodybos pastatai mažino dvaro patrauklumą, neleido išnaudoti jo turistinio potencialo. Iki rekonstrukcijos Biržuvėnų dvaro sodybos pastatai – oficina, arklidė ir vežiminė – buvo prasto techninio stovio ir nenaudojami. Štai oficinos stogo danga buvo kiaura, per ją sunkėsi vanduo, vakariniame gale įlūžę perdengimai, o sienos ir pertvaros buvo papuvusios. Arklidės ir vežiminės būklė buvo avarinė. Nors šie pastatai – istoriškai vertingi, jie buvo bebaigią sunykti.
Istoriškai svarbus objektas
Šį projektą įgyvendinusiai Telšių rajono savivaldybei svarbiausias uždavinys buvo atnaujinti Biržuvėnų dvarą taip, kad būtų išsaugota autentiška jos dalis, nekilnojamųjų kultūros vertybių požymiai, atkurti neišlikę elementai.
Biržuvėnų dvaro kompleksas yra svarbus ir unikalus Lietuvos kultūros paveldo objektas. Mokslininkų teigimu, mūsų šalyje yra išlikę nedaug medinės architektūros dvarų, ypač su visų pastatų kompleksu. Įdomu tai, kad Biržuvėnų dvaro sodyba išlaikė savo pirminę struktūrą, kuri susiklostė dar XVIII-XIX amžiais ir atspindi natūralią tokių sodybų raidą feodalizmo laikotarpyje. Tai nėra dažnas reiškinys Lietuvoje.
Biržuvėnų dvaro kompleksas ir netoliese stūksantis piliakalnis nuo seno traukė smalsuolius.
Dabar dvare yra 20 pastatų ir statinių, vieni išlikę geriau, kiti prasčiau. Išliko ir didelis parkas, dvaro kompleksui priklauso dvarininkų Gorskių bei Pirmojo pasaulinio karo metais žuvusių vokiečių karių kapinės, skenduolių kryžius, tvenkinys.
Atkurta autentika
Biržuvėnų dvaro sodybos administratoriaus Dariaus Gusarovo teigimu, gavus ES paramą, atnaujinti vieni įdomiausių dvaro komplekso statinių – Ponų namas, oficina, arklidės ir vežiminė, taip pat sutvarkyta teritorija.
„Taip šis dvaras prikeltas naujam gyvenimui ir atskleistas jo grožis bei didybė. 2011 m. baigtame rekonstruoti Ponų name įsikūrė biblioteka, Žemaitijos turizmo informacijos centras. Namą puošia senovinio stiliaus baldai, išlikę autentiški židiniai su XVIII a. kokliais, kaminas, grindų plytelės. Įdomu tai, kad lankytojai gali pamatyti svetainių, virtuvės, indaujos, ponų miegamojo, kabineto ir kitas patalpas. Šios patalpos atkurtos pagal autentišką ikonografinę medžiagą“, − sako D.Gusarovas.
Jo teigimu, netoli Ponų namo buvo atstatyti oficina, arklidė ir vežiminė. Vežiminė ir arklidės iki rekonstrukcijos priminė griuvėsius su apirusiais pamatais, tačiau dabar šie statiniai jau priima lankytojus.
Kitas šiam kompleksui priklausantis vienas seniausių pastatų – Tarnų namas, iškilęs dar XVIII amžiaus pabaigoje, iki rekonstrukcijos irgi atrodė varganai. Dabar jame įkurta kavinukė svečiams.
Stengiantis išlaikyti pastatų autentiką, buvo naudojama mediena, stogai apdengti gontais, atkurtos fasadų apdailos detalės, akmenimis išgrįsta dalis teritorijos.
Rengiami šeimų susibūrimai
Biržuvėnų dvaro sodybos administratorės Ingridos Šeštokienės teigimu, šiandien šiame dvare netrūksta lankytojų. Per mėnesį jų apsilanko maždaug 700-800, šiek tiek sumažėja tik žiemą.
„Čia nuolat vyksta įvairūs renginiai, paminėjimai, poezijos skaitymai, parodos. Ypač šią vietą pamėgo šeimos, tad beveik kiekvieną savaitgalį vyksta šeimų šventės – ne tik vestuvės, bet ir krikštynos, jubiliejai, kitokie susibūrimai“, − sako I.Šeštokienė.
Neabejotinai, toks žmonių susidomėjimas šiuo dvaru atsirado, kai jis buvo baigtas atnaujinti. Jiems čia siūlomos įvairios pramogos ir paslaugos, tad kiekvienas atras tai, kas jam įdomiausia.
Svarbu ir tai, kad šis dvaras yra išsidėstęs svarbioje rekreacinėje zonoje – Varnių regioninio parko teritorijoje, yra saugomas valstybės ir patenka į nacionalinį Žemaitijos turistinį maršrutą. O tai reiškia, kad jis gali būti naudojamas turizmo bei edukaciniais tikslais.
