Šių metų pradžioje Pasaulio bankas paskelbė niūrią prognozę: skurstančių Rusijos gyventojų dalis 2015 m. išaugs iki 14 proc.
Tai būtų 20,1 mln. žmonių. Toks skurdo rodiklio augimas numatomas pirmą kartą nuo 1998–1999 metų krizės laikų.
Atsargų kaupti neleis
Skurstančius reikia papenėti. Tai Maskva ir ketina daryti. Rusijos pramonės ir prekybos viceministras Viktoras Jevtuchovas neslėpė, kad maisto talonų sistema bus panaši į amerikiečių „Food Stamps“: kaip ir JAV, jų sulauks teisę gauti valstybės paramą turintys asmenys.
Bet bus ir pora skirtumų. Pirmiausia – priešingai negu Jungtinėse Valstijose, rusai už išduotus talonus galės su didžiulėmis nuolaidomis įsigyti tik greitai gendančių maisto gaminių.
„Šie produktai nebus skirti atsargoms kaupti – žmogus turės juos suvartoti greitai“, – paaiškino V.Jevtuchovas. Kitaip tariant, dalijamos kortelės turės trumpą galiojimo terminą: nieko neįsigijai, ir jos prapuolė.
Antra, ketinama siūlyti tik rusiškus maisto produktus. Anot sistemos kūrėjų, taip bus palaikoma šalies maisto pramonė.
Siūlo daugiau įstatymų
Tačiau prekybos rinkos specialistai baksnoja į tarnybos „Rospotrebnadzor“ pateiktus duomenis, kad apie pusę Rusijos teritorijoje parduodamų gaminių galiojimo terminas jau būna pasibaigęs arba jie neatitinka saugumo bei kokybės normų.
O Valstybinis standartizacijos, metrologijos ir tyrimų centras „Rostest“ spėja, kad lentynose tokie produktai sudaro apie 60–80 proc. visos pasiūlos.
Todėl manoma, kad talonų sistema tiesiog padės atsikratyti ne pačių kokybiškiausių rusiškų produktų pertekliaus ir iškišti juos skurstantiems gyventojams už grašius.
Beje, prie Rusijos prezidentūros veikianti Pilietinės visuomenės plėtros ir žmogaus teisių taryba kurpia dar vieną įstatymo projektą, kuris leistų skurdžiams maisto gauti išvis nemokamai.
Kavinėms, restoranams, parduotuvėms ir kitokioms maistą siūlančioms įstaigoms ketinama uždrausti išmesti neparduotus produktus ar gaminius.
Jei įstatymas išvystų dienos šviesą, visi šie verslininkai būtų įpareigoti nereikalingą maistą atiduoti labdaros organizacijoms ar bent gyvulininkyste užsiimantiems ūkiams.
Maskva – ne Paryžius
Anot Rusijos savanorių sąjungos vadovės Janos Lantratovos, taip socialiai pažeidžiami gyventojai bus aprūpinti maistu, o kartu paremtas ir žemės ūkis, nes ūkininkams mažiau reikės išlaidų pašarui.
J.Lantratova paskelbė, kad vien 2013-aisiais Rusijoje buvo išmesta 1,93 mlrd. tonų neparduotų maisto produktų, kuriuos buvo galima padalyti bedarbiams, pensininkams ar neįgaliesiems.
Savanorių sąjungos vadovė aiškino, kad neseniai panašų įstatymą, įpareigojantį dar tinkamus vartoti maisto produktus atiduoti labdaros organizacijoms, priėmė prancūzai.
Tačiau Rusija – ne Prancūzija, o Maskva – ne Paryžius. Čia pirkėjai jau seniai žino: dokumentuose prekybininkai nurodo išmetę pasenusius produktus, o iš tiesų juos perpakuoja, sumala, išrūko ar panašiai perdirba ir toliau krauna į lentynas.
Kartais ir nestokodami humoro jausmo. Antai viename prekybos centre buvo siūlomi „užmigę plačiakakčiai“. Kaip vėliau paaiškėjo, šios žuvys nugaišo parduotuvės akvariume, tačiau buvo išskrostos, supakuotos ir paruoštos parduoti.
Savo ruožtu Rusijos kavinių ir restoranų savininkai stulbina pareiškimais, kad jie išvis nieko neišmeta.
„Jei taip elgtumės, sumažėtų pelnas. Todėl visi stengiasi verstis taip, kad nieko nereikėtų išmesti“, – aiškino Rusijos restoranų ir viešbučių asociacijos prezidentas Igoris Bucharovas.
