Pakilę iš oro uosto, esančio prie Honkongo, keleiviai pro iliuminatorius regi išilgai pakrantės perlų vėrinio principu išsirikiavusius polius. Ten tiesiama didžioji Honkongo magistralė – dešimties kilometrų ilgio ruožas per jūrą, kuris ateityje valstybinę sieną tarp Kinijos ir specialaus administracinio regiono turėtų sujungti su oro uostu.
Brėžiniuose elegantiškai išlenkta tilto konstrukcija atrodo įspūdingai, o juk tai tik dalis dar didesnio projekto. Iki 2016 metų pabaigos 50 km ilgio tunelių ir tiltų, kelių ir geležinkelio ruožų tinklas turėtų sujungti Honkongo, Džuhajaus ir Makao miestus.
Kosminės sumos
Šie užmojai – tikrai ne riba. Daugelyje planetos didmiesčių artimiausiais metais iškils įspūdingi statiniai, – rašo portalas “Welt.de“.
Vokietijos užsienio ekonomikos plėtros organizacija „Germany Trade and Invest“ peržvelgė 33 pasaulio didmiesčių planus. Ir ką gi – jų vertė svyruoja apie trilijoną eurų. Priežastis paprasta: miestuose nuolat gausėja gyventojų.
1900 metais juose gyveno tiktai apie dešimt procentų pasaulio žmonių, 2008-aisiais – jau pusė žmonijos, o iki 2050 metų miestuose turėtų įsikurti net trys iš keturių planetos gyventojų.
Jungtinių Tautų duomenimis, didžioji dalis jų gyvens itin dideliuose miestuose – aglomeratuose, kuriuose gyventojų skaičius sieks daugiau nei 10 milijonų.
Vien Azijoje artimiausiais metais daugiau nei pusė milijardo žmonių turėtų iš kaimų patraukti į miestus – kiekvieną mėnesį po du milijonus.
Dėl to būtent didmiesčiai pirmiausia privalo investuoti didžiules sumas.
Tunelis – po vandeniu
Antai 15 milijonų gyventojų turintis Stambulas (Turkija) mes milžiniškas lėšas į transporto sistemą.
Čia greitųjų elektrinių traukinių tinklas nuo dabartinio 141 kilometro turėtų pailgėti iki 776, kad padėtų įveikti nuolatines automobilių spūstis.
Statomas trečias tiltas per Bosforo sąsiaurį ir naujas trijų aukštų tunelis po vandeniu, kurio vertė – 3,5 milijardo dolerių.
Priešais Stambulo miesto vartus kyla net 11 milijardų eurų vertės dar vienas – jau trečias čia oro uostas.
Azerams niekas neprilygsta
Pagal užmojus neabejotina lyderė yra Azerbaidžano sostinė Baku. Kaspijos jūros salomis pakrikštytas naujas miestas ant vandens čia turi atsirasti iki 2035 metų.
Jūroje bus supilta 41 dirbtinė sala, kuriose įsikurs iki milijono žmonių. Šis projektas, kurio vertė turėtų siekti 100 milijardų dolerių, yra visiškai privatus.
Azerbaidžanas, susikrovęs turtus iš naftos ir gamtinių dujų telkinių, ne tik siekia pripažinimo, bet ir nori apsirūpinti ateičiai.
Kad pinigų už naftą ir dujas srovė neišsektų, Baku 50 mlrd. dolerių investuoja į naujus telkinius ir vamzdynus.
