Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl trumpo termino taip
pat sulaukė kritikos iš Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo
ministerijų. Pastaroji sugebėjo pateikti pastabas tik Darbo kodekso
projektui, kuris yra viena modelio dalių. Profesinių sąjungų
atstovas Artūras Černiauskas sako nesuprantantis, ką penktadienį
svarstys Vyriausybė.
„Neįsivaizduoju, kas bus pateikta Vyriausybei, kuri iš kitų
institucijų sulaukė tiek kritikos dėl skuboto projektų derinimo,
kurio neįmanoma atlikti vos per keletą dienų. Socialiniai
partneriai Trišalėje taryboje, „Sodros“ taryboje sutarė dėl
kai kurių kompromisinių pakeitimų, buvo pakoreguotos ir kai kurios
formuluotės, tačiau to neatspindi derinimui pateikti socialinio
modelio projektai, kuriuos greičiausiai svarstys Vyriausybė
pasitarime“, – BNS sakė A.Černiauskas.
Profesinių sąjungų atstovai penktadienį prie Vyriausybės
rengia piketą – jie protestuos ir dėl skubos, ir dėl darbuotojams
nepalankių pakeitimų.
„Sodros“ taryba penktadienį baigė svarstyti socialinio
draudimo sistemos pakeitimus ir teikia juos Vyriausybei. Profesinių
sąjungų atstovas teigia, kad ir čia darbas neatliktas iki galo.
„Sakyčiau, kad nueita pusiaukelė. Suplanuotas dar vienas
„Sodros“ tarybos posėdis per ateinantį mėnesį, jame toliau bus
svarstomi klausimai“, – BNS sakė A.Černiauskas. Jis paneigė
darbdavių atstovo žodžius, kad likę klausimai tiesiogiai su
socialiniu modeliu nėra susiję.
„Susiję – kad ir būtinas stažas bazinei pensijai gauti, šis
klausimas yra atidėtas. Mes norime gauti papildomus duomenis iš
„Sodros“, Darbo biržos ir kitų institucijų“, – BNS sakė
A.Černiauskas.
Tuo metu „Sodros“ taryboje dirbantis vienas Darbdavių
konfederacijos vadovų Vytautas Zimnickas BNS teigė, kad dėl dalies
klausimų trečiadienį pavyko rasti sutarimą, tačiau dėl kai
kurių Vyriausybei bus pateiktos atskiros partnerių pozicijos.
„Mes darbą su socialiniu modeliu baigėme, tačiau protokolas
dar nesuderintas ir nepasirašytas. Projektai sunkiai, bet
„praėjo“. Arba klausimus suderinome, arba teiksime atskirąsias
nuomones. Dalį klausimų išėmėme, nes jie nėra tiesiogiai susiję
su socialiniu modeliu, o eina šalia jų. Prie jų sugrįšime per
mėnesį“, – BNS sakė V.Zimnickas.
Jo teigimu, „Sodros“ tarybos protokolas Vyriausybei bus
pateiktas netrukus, nes ji penktadienį planuoja svarstyti visus
siūlomus Darbo kodekso ir kitų įstatymų pakeitimus.
„Sunkiausiai deramasi dėl darbo santykių reguliavimo dalies.
Trišalė taryba darbo nebaigė ir man sunku pasakyti, kaip valdžios
atstovams bus teikiami dokumentai“, – BNS sakė V.Zimnickas.
Pasak profesinių sąjungų, toks Vyriausybės elgesys ignoruojant
socialinius partnerius neturi precedento.
Viešai skelbiamoje VSD išvadoje teigiama, kad trumpas derinimo
terminas suvaržo institucijos teisę teikti pastabas bei pasiūlymus
tuo atveju, kai ji nepritaria.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nesuteikdama laiko
pastaboms bei pasiūlymams pateikti, siekė pasinaudoti Vyriausybės
darbo reglamente įtvirtinta prezumpcija, numatančia, kad institucija
teisės akto projektui neprieštarauja – tai yra jam pritaria, jeigu
ji nustatytais terminais nepateikia išvados“, – pabrėže
VSD specialistai.
„Sodros“ taryba penktadienį pritarė mokslininkų siūlymams
laipsniškai mažinti pensijų draudimo tarifą, automatiškai
indeksuoti pensijas ir įvesti apskaitos taškų sistemą. Siūloma
dabartinę pagrindinę pensijos dalį ir priedą už stažo metus
finansuoti bendraisiais mokesčiais, o per 12 metų po 1 procentinį
punktą mažinti draudimo tarifą. Be to, siūloma pensijų rodiklius
– bazinė pensija, apskaitos vieneto vertė) kasmet automatiškai
indeksuoti pagal koeficientą, kurio dydis priklausytų nuo darbo
užmokesčio fondo augimo per kelerius metus.
BNS turimais kai kurių ekspertų skaičiavimais, jei siūlomos
pataisos bus priimtos, papildomos valstybės išlaidos 2016 metais
gali siekti apie 360 mln. eurų, iš jų 36 mln. eurų – senatvės
pensijų perskaičiavimas, 135,6 mln. eurų – jų indeksavimas, 39
mln. eurų – „Sodros“ lubų nustatymas, dar 108 mln. eurų –
bazinės pensijos mokėjimo iš „Sodros“ į valstybės biudžetą
perkėlimas. 2016-2027 metais pastaroji priemonė kainuotų net apie 1
mlrd. eurų.
Socialinio modelio kritikai pasigenda vertinimo, kokių
ilgalaikių valstybės įsipareigojimų toks modelis pareikalautų,
kai tikėtinos išlaidos nėra subalansuotos su pajamomis ir nėra
pagrįstų finansavimo šaltinių.
Socialinis modelis iš viso apima apie 40 teisės aktų.
Profesinės sąjungos kritikuoja planus mažinti darbo
užmokestį, atleidimo supaprastinimą, išeitinių išmokų
apkarpymą ir įspėjimo terminų sutrumpinimą, maksimalios darbo
laiko savaitės ilginimą, terminuotų darbo sutarčių įteisinimą.
Tuo tarpu darbdaviai mano, kad liberalizavus darbo rinką bus galima
sukurti nemažai naujų darbo vietų ir įdarbinti dalį bedarbių,
kurių interesų dabar negina niekas.
