Štai Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Gunaras Kakaras mano, kad po esminės šio muziejaus pertvarkos, jame apsilankys 50 – 100 proc. daugiau lankytojų. Muziejus šiemet atšventė 25 metų jubiliejų ir yra vienintelis pasaulyje, turintis tokios tematikos ekspoziciją.
„Mes turime paruošę projektų, interjero ir architektūros, ir esame praėję kelis konkursus, kad mūsų projektams būtų skirta 4 mln. eurų investicijų iš ES struktūrinių fondų“, – sako G.Kakaras.
Dalį šių pinigų tikimasi panaudoti pastovios muziejaus ekpozicijos pakeitimui. „Tikiuosi, kad po įgyvendinimo, ši ekspozicija bus moderniausia Lietuvoje“, – kalba direktorius. Šiuo metu įvertinta, kad dabartinė muziejaus ekspozicija yra minimali ir sukurta iš minimalių priemonių.
„Mūsų muziejaus esmė – tai visi žmogaus ryšiai su kosminiu pasauliu. Tai giluminė sritis moksliniu, kultūriniu ir kitais atžvilgiais. Šiuo metu esanti ekspozicija neatitinka reikalavimų, todėl ES investicijų pagalba tikimės pakelti muziejaus lygį visomis įmanomomis mokslinėmis, techninėmis ir meninėmis priemonėmis“, – sako G.Kakaras.
Direktorius pasakoja, kad iki 2008 m., taip pat ES struktūrinių fondų investicijų dėka, buvo vykdyti muziejaus statybos darbai ir jis įgavo dabartines unikalias kosmines formas.
Tačiau tai dar ne pabaiga. Pagal dabartinį naująjį projektą, vienoje iš minėto pastato formų – didžiuliame elipsoide, bus lankytojų laukiamasis, kuriame bus įrengtas kosminės stoties interjeras. Ten bus galima pamatyti visą kosminės stoties atributiką, kuri egzistuoja praktiškai. „Neabejoju, kad dalis lankytojų atvažiuos ne tik pabūti kitose mūsų muziejaus programose, bet ir norės išgerti kavos unikalioje aplinkoje“, – pasakoja G.Kakaras.
Taip pat muziejuje ketinama pabaigti ir lauko ekspoziciją. Čia formuojama įspūdinga kompozicija, kurią sudarys senovinis kalendorinis akmenų ratas. Tai 30 metrų Saulės simbolis su spinduliais ir Archimedo spirale apie Saulę išsidėstę planetų modeliai. Pagrindinė ekspozicijos dalis bus suformuota iš visų Lietuvos apskričių atvežtų 20 – 30 tonų akmenų. Ekspozicinei kompozicijai įrengti reikalingi 36 akmenys nuo 5 iki 30 tonų svorio.
Galų gale antrajame, unikaliame, stikliniame, muziejaus elipsoide, kuris iškilęs ant 35 – 40 metrų bokštų, kuriame įrengtas vienas didžiausių Europoje mėgėjiškas teleskopas, bus rengiamas išėjimas į „atvirą kosmosą“.
Kultūros objektuose – nauja kokybė
188 mln. eurų – tiek į Lietuvos kultūros ir paveldo objektų patrauklumą bus investuota iš 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų. Šios lėšos bus investuojamos į kultūros paveldo objektų aktualizavimą bei kultūros infrastruktūros modernizavimą.
„Mes keliame sąlygą, kad paveldo ir kultūros objektuose, į kuriuos investuojamos ES lėšos, turėtų ne tik pagražėti infrastruktūra, bet tuose objektuose turėtų keistis veikla ir paslaugos, – pasakoja Kultūros ministerijos Strateginio planavimo ir kontrolės departamento Europos sąjungos paramos skyriaus vedėja Daiva Nazarovienė. – Tą pokytį suprantame kaip didėjantį lankytojų srautą, ilgėjantį laiką, praleistą objektuose. Taip pat manome, kad „lankytojas“ turi tapti „paslaugos gavėju“.
Tam, kad kultūros ir paveldo objektai pakiltų į naują lygį, yra sudaryta reikalavimų sistema. Anot vedėjos, tai reikalavimai kultūros paslaugų naujumui, inovatyvumui, bendradarbiavimui su kitomis kultūros įstaigomis ir verslu, tinklaveika. „Turi atsirasti kompleksiškumas, kad paveldo ar kultūros įstaiga ne tik tarnautų kaip kultūros paslauga, bet į regionus pritrauktų daugiau turistų, būtų sukurta daugiau darbo vietų. Svarbu, kad šalia kultūros paslaugų vystytųsi ir verslas: maitinimo įstaigos, prekyba suvenyrais ir pan.“, – aiškina ji.
Anot pašnekovės, objektų, į kuriuos bus investuotos ES lėšos, valdytojai turės pagalvoti ir apie rinkodaros projektus: kaip paskatinti žmones sugrįžti, kaip lankytojams palikti gerą įspūdį, kad šie rekomenduotų savo aplankytas vietas vieni kitiems ir kad investuoti ES pinigai į kultūros ir paveldo objektus duotų ilgalaikę grąžą.
