- Kaip apibūdintumėte dabartinę daugumos senų daugiabučių šilumos sistemų būklę?
– Daugumos senos statybos (ikisovietinio ir sovietinio periodo) daugiabučių gyvenamųjų pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų būklė yra ganėtinai prasta. Didelės dalies daugiabučių šildymo sistemos yra išbalansuotos, todėl pastatai šyla netolygiai – dalis pastato yra perkaitinama, o kita dalis negauna pakankamai šilumos ir šąla. Tačiau vartotojai mokėti už suvartotą šiluminę energiją turi tiek pat.
Reikia pažymėti, kad 1 oC vidaus patalpų temperatūros sumažinimas per šildymo sezoną sudaro apie 5% procentų energijos vartojimo patalpų šildymui įtaką, todėl jei pastatas yra peršildomas nuo +18 oC iki +26 oC, tai potencialus sutaupymas tinkamai sureguliavus šildymo ir karšto vandens sistemų darbą gali siekti net iki 40 proc., o 20 proc. sutaupymas yra labai realus.
- Kokia būtų galėtų būti „pirmoji pagalba“ tokioms sistemoms?
– Šiuo metu jau yra techninės priemonės, technologijos ir techniniai sprendimai, kurie leidžia tinkamai sutvarkyti net ir vienvamzdę šildymo sistemą. Energetikos ekspertai nustatė ekonomiškiausią būdą, t. y. subalansuoti daugiabučių gyvenamųjų namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas, butuose įrengiant kiekvieno šildymo prietaiso individualų reguliavimą (termostatinius ventilius) ir apskaitą.
Taip pat įrengus butuose elektroninius karšto vandens skaitiklius ir įdiegus visų daugiabučio namo apskaitos prietaisų nuotolinę duomenų nuskaitymo sistemą, dėl kurios kiekvienam gyventojui nebereikia atskirai deklaruoti šilumos ir karšto vandens suvartojimo.
Būtų labai keista, jei pastato modernizavimo metu, apšiltinus išorines atitvaras, būtų paliekamos senos nesutvarkytos vidaus šildymo sistemos. Tai atlikti būtina!
- Daugumą modernizuoti savo būstą pastūmėja aiškiai matomos problemos – pavyzdžiui, prie grindų prišąlantys daiktai, visiškai nešildantys radiatoriai ir t. t. Tačiau ką daryti tiems senų daugiabučių gyventojams, kuriems šildymo sistema dar nekrečia panašių pokštų ir atrodo, jog ji veikia pakankamai gerai?
– Neskaitant paminėtų kritinių situacijų, visi pamiršta apie pastato peršildymą ir kitus veiksnius. Pavyzdžiui, gyventojas, kuris pastato viduryje yra peršildomas, atsidaro langą ir niekur nesikreipia, tačiau pastatas šilumos praranda daug, o dalis butų neprišildoma pakankamai.
Kadangi investicijos šildymo/karšto vandens sistemų ir individualios kiekvieno buto apskaitos įrengimui yra labai nedidelės ir siekia tik apie 15 EUR/m2, o sutaupymo procentas didelis, galima būtų nieko nelaukti ir jau dabar susitvarkyti šias sistemas. Juk tai, apšiltinus atitvaras, vis tiek reikės padaryti, tad kodėl gi to nepadarius jau dabar ir nesutaupius iškart?
Taip pat reikia pažymėti svarbų šilumos ūkio prižiūrėtojų vaidmenį – faktiškai jie reguliuoja šilumą pastate. Jau dabar gyventojai gali sužinoti informaciją apie tai, kaip jų daugiabutis šildomas – ar peršildomas – lygindami šiuos duomenis su analogiškų pastatų duomenimis.
