Jūrų keliais Lietuvą ir Švediją jungianti „DFDS Seaways“ keltų laivybos linija švenčia antrąsias įkurtuves – ji perkelta iš pietinėje Klaipėdos uosto dalyje dar sovietmečiu statytos Tarptautinės jūrų perkėlos į naująjį Centrinį Klaipėdos terminalą.
Pernai šia linija buvo pervežta daugiau nei 90 tūkst. keleivių, daugiau nei 40 tūkst. keleivių transporto priemonių ir daugiau nei 60 tūkst. krovininių vienetų.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus pažymėjo, kad CKT atidarymas yra vienas svarbiausių visai Lietuvos transporto sistemai projektų įgyvendinant strateginius plėtros planus: „Čia sudarytos palankios sąlygos efektyviai gabenti ir krovinius ir keleivius per Klaipėdos uostą, bus skatinamas jūrų turizmas, kuriama nauda uostamiesčiui“.
Koncernui „Achemos grupė“ priklausančio Centrinio Klaipėdos terminalo vadovas Benediktas Petrauskas tvirtino, kad naujoje vietoje savo veiklą tęsianti “DFDS Seaways“ laivybos linija ženklina ne tik naują šios laivybos įmonės veiklos etapą, bet padeda įgyvendinti pagrindinę naujo terminalo misiją – atverti Lietuvą pasauliui pasinaudojant jūrų keliais.
„Šis terminalas yra pirmasis toks europinio lygio krovinių ir keleivių laivų aptarnavimo kompleksas Baltijos regione. Jį statydami tarėmės ne tik su keltų verslo specialistais – buvo įvertinti jau veikiančių terminalų privalumai bei trūkumai. Mūsiškis įrengtas pagal naujausius tokių objektų statybos reikalavimus. Dabar skandinavai stebisi ir mokosi iš mūsų“, – kalbėjo B.Petrauskas.
Anot B. Petrausko, rytinėje Baltijos jūros pakrantėje gal tik keletas uostų galėtų pasigirti panašia infrastruktūra: „Mūsų prieplaukose gali švartuotis ir didžiakrūviai „Panamax“ tipo motorlaiviai, kruizų laivai iki 290 metrų ilgio. Pasistatę tokį terminalą galime jaustis solidžiai ir išdidžiai, jis yra Lietuvos jūrų vartai į platųjį pasaulį“.
CKT terminalo valdytojai tvirtino, kad keltų linijos Klaipėda-Karlshamnas perkėlimas į CKT terminalą – tik pirmoji kregždė. Tikimasi, kad ateityje čia švartuosis ir Vokietijos krypties linija Klaipėda-Kylis reguliariai plaukiojantys „DFDS Seaways“ keltai. Modernus terminalas gali pritraukti į Klaipėdos uostą naujus keleivių ir krovinių srautus.
Keltų linijos operatorės „DFDS Seaways“ vadovas Jonas Nazarovas sakė, kad sprendimą naudotis naujojo terminalo paslaugomis iš esmės nulėmė terminalo infrastruktūros kokybė: “Jau daugiau nei 14 metų dirbame Klaipėdos uoste, kuris yra vienas iš DFDS grupės centrų. Naujasis terminalas mums atveria tam tikras naujas galimybes“.
Pažymėjęs, kad vieta yra patraukli keleiviams ir krovinių vežėjams, J.Nazarovas bene labiausiaio džiaugėsi reguliuojamosiomis rampomis, kurios leidžia greičiau išritinti iš keltų transportą su kroviniais: „ Jeigu viskas vyks taip, kaip planuojama, svarstysime galimybęs į naująjį terminalą perkelti Vokietijos bei Danijos krypties linijas“.
„Nuo savo veiklos Lietuvoje pradžios į reguliariomis linijos plaukiojančių keltų laivyną jau investavome apie 250 mln. eurų. Naudodamiesi modernus terminalo paslaugomis, galėsime dirbti efektyviau“, – vylėsi „DFDS Seaways“ vadovas.
Beveik 20 hektatų ploto terminale prie 210 metrų ilgio prieplaukos vienu metu gali įstrižai švartuotis trys laivai. Čia sumontuotos moderniausios reguliuojamos rampos, tinkančios naujiems Ro-Ro laivams, atlaikančios didelio svorio apkrovas.
Terminale iškilo 4,7 tūkst. kvadratinių metrų administracinis pastatas su erdviomis salėmis keleiviams, bilietų kasomis, patalpomis muitinės ir pasienio tarnyboms. Vilkikų vairuotojai ir keleiviai savo automobilius gali pasistatyti teritorijos aikštelėse. Tarptautinėje jūrų perkėloje tokių sąlygų keltų keleiviams ir krovinių vežėjams nėra.
Centrinis Klaipėdos terminalas yra itin svarbus transporto kompleksas griežtėjantų aplinkosaugos reikalavimams. Laivyba Baltijos jūroje pastaruoju metu sulėtėjo, greitai įsigaliosiančios naujosios Europos Sąjungos direktyvos dėl laivų degalų sieringumo normų ją irgi smukdo.
„Tikiuosi, kad toks terminalas sušvelnins griežtų ES reikalavimų įtaką, kad Klaipėdos uostas išvien su laivybos įmonėmis galėtų dirbti efektyviau. Čia įgyvendinti modernūs techniniai sprendimai vienintelį Lietuvos jūrų uostą daro išskirtiniu ir kur kas patrauklesniu, lyginant su kaimynais šiapus ir anapus Baltijos“, – tvirtino KVJU direkcijos A.Vaitkus.
CKT teritorijos infrastruktūra, inžinerinės komunikacijos, kontrolės ir patikros postai, sandėliai, krovinių saugojimo aikštelės, atveria galimybes čia ateityje priimti apie 6 mln. tonų krovinių ir iki 500 tūkst. keleivių per metus.
Koks bus pietinėje Klaipėdos uoste dalyje veikiančios Tarptautinės jūrų perkėlos, kurioje švartuojasi Vokietijos ir Danijos krypties linijomis plaukiojantys „DFDS Seaways“ keltai ? Jas perkėlus į CKT, šią uosto teritoriją iš Jūrų uosto direkcijos nuomojančiai krovos kompanijai „Klasco“ atsivertų galimybės krantines ir krovinių aikšteles pritaikyti kitokiai veiklai.
„Žvelgdami į priekį kuriame naujus planus – galimybių studija dėl Tarptautinės jūrų perkėlos teritorijos pritaikymo kitokių laivų krovai jau rengiama“, – tvirtino „Klasco“ generalinis direktorius Audrius Pauža.
