„Pačioje pradžioje, prieš 14 metų, korporacijos „Kitron“ Lietuvos padalinyje dirbo vos 30 žmonių, vyko tik elektronikos komponentų gamyba. Dabar išsiplėtėme iki 430 darbuotojų. Šis augimas buvo gana įtemptas, reikėjo suvaldyti ne tik rinkos pokyčius, bet ir vidinius procesus“, – lrytas.lt sakė uždarosios akcinės bendrovės „Kitron“ generalinis direktorius Mindaugas Šeštokas.
Skandinavų kapitalo įmonė gali pasigirti nemenkais laimėjimais. 2014 metais jos apyvarta siekė 51 mln. eurų, o pelnas kasmet auga apie 20 procentų. Iki šiol visa įmonės produkcija, pramonei, medicinai ir karo pramonei skirti įrenginiai eksportuojami į Vakarų Europą.
Investavus 7,24 mln. eurų, Kaune pastatytos ir įrengtos naujos 5 tūkst. kvadratinių metrų gamybinės patalpos ir inžinerinių paslaugų centras. Gamybinis plotas išsiplėtė iki 13 tūkst. kvadratinių metrų, papildomai sukurta 60 naujų darbo vietų.
Nuo šiol Lietuvoje bendrovė ne tik gamins, bet ir kurs naujus produktus, ypatingą dėmesį skirs inžinerinėms paslaugoms. Inžinieriai teiks prototipų kūrimo, gaminių dizaino priežiūros, komponentų inžinerijos ir projektų valdymo paslaugas.
Konkuruoja su visu pasauliu
„Kauną pasirinkome neatsitiktinai. Šis miestas ilgus dešimtmečius buvo pramonės centras. Kauniečių įgūdžiai bei jų techninis pasirengimas – labai svarbūs „Kitron“ įmonių grupei. Šiuo metu darbuotojų skaičius Kaune viršija žmonių, dirbančių Norvegijoje, skaičių“, – minėjo korporacijos vadovas Peteris Nilssonas.
„Veiklos pradžioje turėjome vos du klientus. Dabar jų turime per keturias dešimtis, su kuriais dirbame tiesiogiai. Šiandien mūsų bendrovė tapo didžiausia „Kitron“ grupės įmone“, – sakė M.Šeštokas.
Kauniečių klientai yra pasaulinės korporacijos, tokios kaip statybų pramonei įrenginius gaminanti „Volvo Construction“, aviacijos pramonėje dirbanti SAAB, greituosius traukinius gaminanti „Bombardier“, „Husqvarna“, „Emerson“ ir daugelis kitų.
„Husqvarnai“ gaminame žolę pjaunančių robotų „elektronines smegenis“, kompanijos „Bombardier“ greitiesiems traukiniams – valdymo sistemas. Taip pat dirbame medicinos pramonei, atliekame daugybę užsakymų, taip pat Kaune gaminame kraujo analizei skirtus prietaisus“, – sakė M.Šeštokas.
Skandinavų valdoma „Kitron“ įmonių grupė savo gamybos padalinius turi Norvegijoje, Lietuvoje, Švedijoje, Kinijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Vokietijoje.
„Dirbant su tarptautinėmis kompanijomis konkurentai yra ne Lietuvoje, ar Baltijos šalyse. Konkurencija yra globali, nes korporacijoms skelbiant konkursus juose dalyvauja kompanijos iš viso pasaulio. Todėl norint sėkmingai dirbti mums reikėjo plėtoti ne tik gamybą, bet pridėtinę vertę kuriančias paslaugas – produktų veikimo užtikrinimą, techninį bendradarbiavimą su klientu kuriant gaminius“, – sakė Kaune veikiančios skandinavų korporacijos padalinio vadovas.
Daugiausia uždirba mokantieji kalbas
M.Šeštokas pripažino – bendrovei plečiantis nuolatos atsiranda poreikis įdarbinti aukštos kvalifikacijos specialistus.
Deja, šiuo metu universitetai dar nepajėgūs parengti tokio lygio specialistų, kokių reikia skandinavų įmonei.
„Tokių specialistų rasti nelengva, nes reikalingas ne tik techninis išsilavinimas, bet puikus anglų bei vokiečių kalbų mokėjimas. Taip pat – gebėjimas valdyti projektus, dirbti su klientais. Darbuotojų su šiomis kompetencijomis mes labai pasigendame, nuolatos jaučiame jų poreikį“, – pripažino „Kitron“ vadovas.
Iš 430 darbuotojų inžinieriai sudaro apie 10 procentų. Didžiausius atlyginimus gauna tiesiogiai su projektais dirbantys specialistai.
„Viena – prižiūrėti įrenginius, o visai kas kitas – tiesiogiai bendrauti su užsakovu, reprezentuoti įmonę. Mus labai domina naujovėms imlūs, energingi inžinieriai. Tokiems žmonėms esame visada atviri“, – sakė M.Šeštokas.
Gamina įrangą ginkluotei
Kaune įsikūrusio „Kitron“ padalinio specializacija – ne tik pramoninės elektronikos gamyba. Čia gimsta ir karo pramonėje naudojami įrenginiai.
Kas konkrečiai gaminama, M.Šeštokas neatskleidė. Jis pripažino, jog pasirašytos itin griežtos konfidencialumo sutartys. Lrytas.lt žiniomis, kauniečiai gamina navigacijos įrangą karo aviacijai.
„Galiu pasakyti tik tiek, jog vienas pagrindinių klientų šioje srityje – korporacija „Kongsberg“. Atleiskite, tačiau daugiau detalių atskleisti negaliu“, – sakė bendrovės vadovas.
Kariniai užsakymai, pasak M.Šeštoko, nėra gausūs. Jie sudaro šiek tiek daugiau nei dešimt procentų visų užsakymų.
„Rinkos sektoriai labai skirtingi. Gaminame įvairiausią įrangą – nuo automatizuotų žoliapjovių iki pačių įvairiausių greičio matuoklių bei biometrinių jutiklių“, – sakė korporacijos „Kitron“ vadovas P.Nilssonas.
Kokybės reikalavimai – milžiniški
„Mūsų gaminiai – gana sudėtingi, taip pat brangūs. Todėl didelių kiekių negaminame. Jei per metus pagaminama 100 tūkst. vienetų kokio nors gaminio, tai gana nemažai“, – sakė direktorius.
M.Šeštokas minėjo, jog dirbant pramonei skirtos elektronikos srityje ypač svarbu nepriekaištinga gaminių kokybė, nes kiekviena klaida gali kainuoti itin brangiai. Juk sugedus pramoniniam kompiuteriui ar kontroleriui gali sutrikti visos gamyklos darbas.
„Taip pat yra įrenginių, kurie, nors ir nėra brangūs, tačiau montuojami į atviroje jūroje veikiančias naftos platformas ar tanklaivius. Jeigu sugestų skysčio lygį ar dujų slėgį matuojantis jutiklis, jį pakeisti kainuotų kelis šimtus kartų daugiau, nei vertas pats gaminys“, – sakė Kaune veikiančios gamyklos vadovas.
„Tie produktai, kuriuos mes gaminame – yra ypač patikimi. Gaminame detales civilinei bei karo aviacijai, šiuolaikinę komunikacijos įrangą. Todėl klaidų tikimybė turi būti pati mažiausia“, – sakė į Kauną atvykęs korporacijos „Kitron“ vadovas P.Nilssonas.
