Lietuvos mėsos perdirbėjai rengiasi savo produkciją eksportuoti į naujas arabų šalių rinkas ir ieško skerdikais galinčių dirbti musulmonų bendruomenės atstovų.
Praėjo penki mėnesiai, kai priimta Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisa, Lietuvoje pagaliau įteisinusios ritualinį halalinį (halal) skerdimą.
Bet apie augantį eksportą kalbėti dar ankstoka – kol kas tenka tik atsakinėti į užsienio inspektorių klausimus. Mūsų šalyje lankosi Maroko, Irano, Egipto atstovai, tikrina perdirbimo įmonių galimybes eksportuoti pagal musulmonų tradicijas paskerstų gyvulių mėsą.
Reikia dviejų sertifikatų
Į Lietuvą atvykę arabų šalių inspektoriai domisi, ar tinkamai paskerdžiami gyvuliai ir atliekama skerdienos ekspertizė.
„Veterinarijos tarnybų specialistai derina mūsų teisės aktų atitiktį jų įstatymams, o šių šalių religinių bendruomenių atstovai domisi mėsos perdirbimo įmonių pasirengimu skersti gyvulius halaliniu būdu“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjas Deivydas Kliučinskas.
Mėsos produkcijos siuntas į musulmoniškas šalis turi lydėti du sertifikatai: veterinarinis, kuriuo patvirtinama, kad paskersti gyvuliai buvo sveiki, ir „Halal“ sertifikatas, liudijantis, kad gyvuliai paskersti arabams tinkamu būdu.
Anot D.Kliučinsko, šiuo metu vyksta „Halal“ sertifikato suteikimo procesas. Bet tai, kad Lietuvoje jau lankosi musulmoniškų šalių atstovai, dar nereiškia, jog dėl mėsos eksporto jau yra sutarta.
Kol kas rimtesnis galvijų mėsos eksportas į musulmonų šalis nėra prasidėjęs.
Skerdikai – iš užsienio
Didžiausi šalies mėsos perdirbėjai ir patys mėgina nutiesti tiltus į naujas arabų rinkas.
Antai Biržų rajono bendrovės „Agaras“ komercijos direktorė Daina Butėnė praėjusią savaitę lankėsi Azerbaidžane vykusioje mėsos gamintojų parodoje.
„Agaras“ ritualiniu būdu paskerstų gyvulių skerdieną jau eksportuoja Europos Sąjungos valstybių musulmonų religinėms bendruomenėms.
D.Butėnė pasakojo, kad į tradicinį religinį skerdimą įmonė musulmonų skerdikus kviečiasi iš viso pasaulio.
Keliose Jungtiniuose Arabų Emyratuose vykusiose parodose dalyvavo Krekenavos agrofirmos, „Agrovet“, „Biovelos“ delegacijos.
Jos jau yra užmezgusios ryšius su arabų šalių kompanijomis, kurias domintų Lietuvoje paskerstų galvijų mėsa.
Konkuruoja tarpusavyje
Bet apie derybų rezultatus mėsos perdirbėjai nelinkę atvirauti.
Pernai ragindami Seimą kuo greičiau priimti ritualinį skerdimo būdą įteisinančią įstatymo pataisą mėsos perdirbėjai tvirtino, kad Lietuvai atsivertų neribotos mėsos eksporto galimybės.
Esą arabų šalyse mėsos poreikis toks milžiniškas, kad jo negalėtų patenkinti net visi Lietuvos perdirbėjai.
Tačiau kol kas tarp pirmuosius žingsnius į naujas rinkas žengiančių didžiausių šalies mėsos perdirbimo įmonių juntama didžiulė konkurencija ir nė viena bendrovė nenori atskleisti būsimų savo partnerių bei galimos eksporto apimties.
Griežtų reikalavimų – ne vienas
Maistui naudoti tik halaliniu (išvertus iš arabų kalbos – leidžiamu) būdu paskerstų galvijų mėsą musulmonus įpareigoja Koranas, kuriame liepiama nevalgyti nepašventinto maisto, o paskersti gyvūną galima tik minint Alacho vardą.
Vėliau pranašas Mahometas plačiau išaiškino tokio skerdimo procedūrą: prieš skerdžiant sukalbama malda, kad gyvulys apsiramintų. Jam negalima rodyti peilio ašmenų, dažniausiai gyvuliui užrišamos akys, kad jis nieko nepamatytų.
Skerdikas turi gyvulį papjauti kuo greičiau, kad smegenys nebegautų kraujo ir jis nebejustų skausmo. Tokiu būdu pjaunamo gyvulio širdis greičiau išpumpuoja kraują – jį naudoti maistui yra draudžiama, nes, pagal musulmonų tikėjimą, kraujyje kaupiasi kenksmingos organizmo medžiagos.
Skersti gyvulius gali tik tam tikrų įgūdžių turintis musulmonas, mokantis profesionaliai perpjauti miego arteriją, kad galvijas žūtų akimirksniu.
Kai kuriose musulmonų šalyse leidžiama prieš skerdžiant apsvaiginti gyvulį elektrošoku, kad jis prarastų sąmonę ir tuomet būtų papjaunamas. Tačiau tradicinio musulmonų tikėjimo šalys tokio kompromiso nepripažįsta.
Lietuvoje leidus ritualinį skerdimo būdą Lietuvos musulmonų muftijus turi įvertinti kiekvieną skerdyklą, paskirti atstovus skerdimui stebėti ir tokiu būdu paruoštą mėsą importuojančioms arabų šalims patvirtinti, kad gyvuliai buvo paskersti nepažeidžiant musulmonų tradicijų.
Honkongas mėsą jau įsileidžia
Kol arabai dairosi mūsų skerdyklose, jautienos ir kiaulienos produkciją šalies perdirbėjams leista eksportuoti į dar vieną tolimą valstybę – Honkongą.
„Lietuviška produkcija pripažinta aukštos kokybės ir tinkama įvežti į šią šalį. Šiuo metu vyksta derybos dėl įmonių, norinčių eksportuoti mėsos gaminius“, – teigė premjeras Algirdas Butkevičius.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius vakar susitiko su Honkongo atstovais dėl eksporto leidimo suderinimo.
Pernai Honkongas leido eksportuoti lietuvišką paukštieną, pieną ir jų produktus.
