Šie metai – tretieji paeiliui, kai R.R.N.Panchlenvaro pasėliai paskendo. Pirmuoju atveju žemdirbys derliaus nesulaukė dėl sausros, pastaraisiais dviem – dėl liūčių.
Vyras tam, kad turėtų ką pasėti ūkyje ir kuo sumokėti už dukters vestuves, prisiėmė 35 tūkst. JAV dolerių skolų. Liūtims išplovus jo pasėlius, indas nebeturi minčių, kaip galėtų atsistoti ant kojų.
Jis renka medvilnės likučius, kurių stichija nespėjo sunaikinti, ir desperatiškai viliasi sulaukti pagalbos iš valdžios.
„Vyriausybė turėtų atidėti žemdirbių paskolas. Kompensacijos, kurias gauname, turėtų būti trigubai didesnės. Tik tuomet pajusime pagalbą. Net ir ta parama, kurią gauname už nedidelę kainą parduodami derlių – itin maža: turiu parduoti tai, ką užauginau, tokia kaina, kokią siūlo vyriausybė, nepaisant to, kokia ji būtų“, – apie sudėtingą padėtį kalbėjo žemdirbys.
Šiandien jis bent jau gyvas. Kitais atvejais istorijos baigdavosi kitaip. Oficiali Indijos statistika skelbia: per 20 pastarųjų metų nusižudė beveik 300 tūkst. žemdirbių.
„Nieko nebeliko“
Liūtys ir kruša ne sezono metu daugelyje Indijos vietų pastarosiomis savaitėmis sunaikino pasėlius. Po tokio gamtos siautėjimo ne vienas ir taip skurdžiai gyvenantis žemdirbys ryžosi prieš save pakelti ranką.
Per keturis pirmuosius šių metų mėnesius Maharaštroje nusižudė 257 žemdirbiai.
Netoli nuo R.R.N.Panchlenvaro namų esančiame kaime prieš du mėnesius nusižudė Rameshas Ghodamas. Vyrą įveikė rūpestis dėl pinigų: jis turėjo 3 tūkst. JAV dolerių skolą, o derlių išplovė liūtys.
Našlė Janabai Ghodam mėgina išsiversti griebdamasi darbų kituose ūkiuose.
„Nieko nebeliko. Pasėliai sunaikinti, žemė – tuščia, o šį sezoną jos dar kartą apsėti negaliu. Namie beveik nėra maisto. Likau viena su dukterimi ir sūnumi“, – guodėsi našlė.
Jos namuose – tamsu. Moteris neturėjo pinigų du mėnesius sumokėti už elektrą, todėl ši buvo išjungta. Neliko ir lėšų, kurios buvo numatytos 20-metės dukters vestuvėms.
Pasirinkimo neturi
R.R.N.Panchlenvaro kaime gyvenantys ūkininkai kalba apie ateitį. Laukai čia daugiau apsėti medvilne. Tačiau pasaulinės medvilnės kainos smuko, paklausa Kinijoje traukiasi – žemdirbių ateitis labai niūri.
Pasirinkimo jie neturi – tik sutikti su vyriausybės ir supirkėjų pasiūlytomis kainomis.
Daugelis žemdirbių įklimpę į skolas, o skolintojai lupa 25 proc. palūkanų.
Bhaskaras Deovalvaras visas viltis sudėjęs į sūnų, kuris studijuoja netoli namų esančioje kolegijoje. Tėvas meldžiasi, kad jo atžala, kai baigs mokslus, mieste gautų darbą.
„Žemdirbystė neturi ateities. Jai reikia daug investicijų, tačiau negauni jokios grąžos, – aiškino vyras. – Iš ūkių – jokio našumo, o bankai ir kiti skolintieji pinigus nuolat spaudžia. Žemdirbiams nebelieka nieko kito, tik žudytis“.
Nesusikalba
Maharaštros valstijos valdžia stengiasi pagelbėti žemdirbiams: taiko nuolaidą elektrai, padengia paskolų palūkanas. Be to, valstija moka 1,5 tūkst. JAV dolerių šeimoms, kuriose gyvenęs maitintojas žemdirbys nusižudė.
Tačiau sumanymas kaupti vandenį žemdirbius apsaugant nuo sausos neveikia – stinga tinkamos projekto koordinacijos: vienas departamentas nežino, ką daro kitas.
Pagal bbc.co.uk parengė Simona Viltrakytė.
