Darbuotojus moko iš naujo
Praėjusiais metais naujoje gamybinėje bazėje įsikūrusi bendrovė „Altas komercinis transportas“, perdaranti „Mercedes“, „Volkswagen“, „Fiat“ ir kitų automobilių gamintojų mažuosius autobusus, gamybą padvigubino. Tačiau plėsdamiesi suprato, kad šalies darbo rinkoje trūksta kvalifikuotų automobilių specialistų.
„Sunku rasti darbuotojų, kurie atėję iš karto imtųsi gamybos ir dirbtų taip profesionaliai, kaip senbuviai. Vis dėlto nesėdime sudėję rankų – priimame žmonių ir juos papildomai mokome, rengiame darbui.
Tokia situacija susiklostė todėl, kad studijų metu būsimiems specialistams trūksta praktinio mokymo inovatyviose įmonėse, dirbančiose su stipriausiais automobilių pramonės atstovais“, – sakė bendrovės „Altas komercinis transportas“ generalinis direktorius Edvardas Radzevičius.
Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) Transporto inžinerijos studijų programą su Automobilių transporto inžinerijos specializacija per metus baigia kiek daugiau nei 60 studentų, tačiau dalis jų renkasi ne inžinerinį darbą.
„Anksčiau dėstant studentams buvo galima pajusti, kad kai kurie jų tarsi atsitiktinai pakliuvo studijuoti šią studijų programą.
Pastaruoju metu studentai labiau motyvuoti siekti žinių, ne tik diplomo. Tiesa, baigę šią studijų programą studentai įgyja visapusiškų žinių ir gali rinktis iš daugybės veiklos sričių, tad ne visi renkasi inžinierinį darbą – dalis eina dirbti į automobilių gamintojų atstovybes ar techninės priežiūros centrus“, – kalbėjo VGTU Automobilių transporto katedros vedėjas dr. Saugirdas Pukalskas.
Mokyti praktikos sudėtinga
Tačiau šalies automobilių pramonės atstovai pastebi, kad problema ne tik absolventų noras dirbti inžinerinį darbą, bet ir jų pasirengimas. Esą aukštąją ar profesinę mokyklą baigęs jaunas specialistas turi pakankamai teorinių žinių, tačiau praktiškai jas pritaikyti tenka mokytis.
„Negalima sakyti, kad universitetas nedavė visiškai jokios naudos, tačiau praktinis darbas gamyboje padeda tobulėti kur kas sparčiau. Juk iš karto pamatai, kaip viskas veikia. Tuo tarpu universitete dėstymas dažniau apsiriboja teorijos mokymu ir mokymusi“, – sako „Altas komercinis transportas“ technikos inžinierius Giedrius Turčinavičius, pats baigęs VGTU Transporto inžinerijos bakalauro ir Aleksandro Stulginskio universitete Mechanikos magistro studijas.
Kita vertus, Švietimo ir mokslo ministerija rekomenduoja universitetams nekurti studijų programų su siaura specializacija. Esą universiteto užduotis rengti ne labai specializuotą funkciją galinčius atlikti ekspertus, o universalius darbuotojus.
S.Pukalsko teigimu, tik siekiant sudominti studentus dėstomu dalyku kartais paskaitose dėstytojai kiek plačiau paliečia praktinius aspektus pasikviesdami į paskaitas praktikus, kurie pristato savo veiklos sferą, dalyvauja diskusijose su studentais.
„Praktinio mokymo problema kyla ir iš automobilių gamintojų vidaus politikos. Daugelis didžiųjų Europos gamintojų nenori atskleisti savo žinių, sukurtų technologijų vien dėl to, kad išlaikytų pranašumą prieš konkurentus. Dėstytojai stažuojasi įvairiose Lietuvos ir užsienio įmonėse bando susigraibyti bent kiek naujausios informacijos, tačiau dažniausiai būna priversti dėstyti vadovėlių teoriją, kurie nors ir nauji, bet kol yra išleidžiami, informacija jau šiek tiek pasensta“, – pastebi VGTU Automobilių transporto katedros vedėjas.
Tiesa, jis pabrėžia, kad akademinė ir verslo bendruomenės palaiko ryšį – nemažai studentų atlieka praktikas gamybos įmonėse, bendradarbiauja įvairiais kitais klausimai. Be to, kai kurios bendrovės suteikia geras galimybes studentams rašyti baigiamuosius darbus, juos konsultuoja.
Darbuotojai stažuojasi užsienyje
Šalies automobilių gamintojams ir perdirbėjams gyvenimą apsunkina ir didieji Europos koncernai, kurie išsiveža talentingiausius jaunuosius inžinierius. VGTU profesorius teigia, kad vienas jo studentas „Volvo“ koncerne modeliuoja šoninių smūgių saugos sistemas, kitas – po papildomų studijų Anglijoje kyla karjeros laiptais vienoje iš F-1 komandų.
„Kažkodėl galvojama, kad tobulėti galima tik užsienio šalyse. Tačiau Lietuvos automobilių pramonė taip pat sukuria pakankamai geras sąlygas mokytis ir kurti. Mūsų inžinieriai taip pat kuria inovacijas, suka galvas kaip sukurti praktiškus ir patogius automobilius.
Be to, kadangi tiesiogiai dirbame su „Mercedes-Benz“ ir „Volkswagen“ automobilių gamyklomis, mūsų inžinieriai įvairiais techniniais klausimais komunikuoja su vokiečių specialistais ir įgauna neįkainuojamos, aukščiausio pasaulinio lygio patirties“, – sako E. Radzevičius.
