Prieš trejus metus kiekvieną mėnesį buvo įregistruojama vidutiniškai po 295 mažąsias bendrijas, bet vėliau kreivė ėmė smigti. Pernai kas mėnesį jų buvo įsteigiama po 157, o šiais metais – po 140.
Tikėtina, kad mažųjų bendrijų bus steigiama vis mažiau.
Patys steigėjai sakė, jog valdžia žadėjo daugiau nei tesėjo, o mokesčių tvarka pasikeitė taip, kad jau nebeapsimoka steigti tokios bendrijos.
Tenka daugiau mokėti
Nuo šių metų sausio 1 dienos dar sykį pakeista mažųjų bendrijų apmokestinimo tvarka.
„Dabar mažosios bendrijos jau nesteigčiau, nes mokesčių tvarka smarkiai pasikeitė, reikia daugiau „Sodrai“ mokėti“, – neslėpė Plungės rajone didmenine ir mažmenine prekyba užsiimančios bendrijos „Austolina“ steigėjas Tomas Mašeckis.
Mažųjų bendrijų savininkus papiktino ir reikalavimas mokėti algą kiekvienam jos nariui.
Steigėjai yra protestavę prieš naują apmokestinimą, bet niekas nepasikeitė.
Sugundė lengvatomis
„Geriausios norintiems pradėti verslą“. Taip mažąsias bendrijas reklamavo valdininkai, skatindami jas steigti.
Privalumų būta nemažai: negaliojo reikalavimas sukaupti 10 tūkstančių litų įstatinį kapitalą kaip uždarajai akcinei bendrovei (UAB), pradėjus verslą iškart neprispausdavo dideli mokesčiai, nes buvo galima neskirti direktoriaus, nesamdyti darbuotojų.
Buvo galima išsiversti tik bendrijos steigėjų jėgomis. O savininkai galėjo avansu išsimokėti pelną, už įsipareigojimus atsakė tik savo įnašais.
„Tačiau mažosios bendrijos privalumais suskubo pasinaudoti ir patyrę verslininkai, siekiantys pasinaudoti šiomis lengvatomis.
Atsivėrusi skylė iš karto buvo pradėta lopyti įstatymų leidėjų. Deja, dabar mažosios bendrijos prarado nemenką dalį savo patrauklumo“, – sakė įmonių rizikingumą vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ analitikė Alina Rauktytė.
Pamėgo „saulininkai“
Nuo 2012 metų rugsėjo Lietuvoje įregistruota daugiau nei 6,3 tūkst. mažųjų bendrijų, daugiausia didmeninės ir mažmeninės prekybos srityje – 1310.
„Viskas priklauso nuo to, kiek turi pinigų verslo pradžiai. Kai mes steigėmės, bendrijos buvo labai patrauklios. Tačiau vėliau atsirado pokyčių.
Vis dėlto ir toliau likome bendrija“, – sakė „Austolinos“ steigėjas T.Mašeckis. Tiesa, jis mano, kad steigti UAB dabar jau būtų net patraukliau.
Beveik du šimtai mažųjų bendrijų buvo įkurta energetikos sektoriuje – tai daugiausia saulės elektrines statę verslininkai.
Tai vyko tuo metu, kai valstybė buvo pažadėjusi solidžių subsidijų už saulės gaminamą energiją. Tai įrodo ir jų pavadinimai – „Daivos saulė“, „Saulės sėkmė1“, „Tebūnie šviesa“, „Romas ir saulė“ ir panašūs.
„Įdomu tai, kad beveik visos energijos tiekimu užsiimsiančios mažosios įmonės buvo įregistruotos 2012 metais.
Nuo rugsėjo mėnesio, kai tik įsigaliojo Mažųjų bendrijų įstatymas, iki metų pabaigos buvo įregistruotos 182 tokios įmonės“, – skaičiavo A.Rauktytė.
Energetikos veikla užsiimančią mažąją bendriją „Laumartis“ įsteigęs Rolandas Baškys neslėpė, kad pirmaisiais metais galėjo sutaupyti lėšų verslui kurti, o ne atiduoti viską mokesčiams.
„Bet dabar bendrija jau kone lygi uždarosioms akcinėms bendrovėms, tiktai dar daugiau dokumentų reikia tvarkyti“, – dėstė R.Baškys. Be to, verslininko nuomone, mažosioms bendrijoms nemalonių staigmenų ateityje gali dar padaugėti.
Darbuotojų – nelabai daug
Mažosios bendrijos pateisino savo vardą, jei suskaičiuotume, kiek jose pluša darbuotojų.
Daugiau negu 1,5 tūkstančio tokių įmonių yra įdarbinusios nuo vieno iki 10 darbuotojų. Yra tik trys bendrijos, kuriose dirba daugiau nei 72 žmonės.
Dažniausiai mažosiose bendrijoje išvis nesamdoma darbuotojų. Tokių įmonių yra beveik 5 tūkstančiai.
„Gali būti, kad jose pluša patys bendrijų steigėjai, su kuriais darbo sutartys nesudaromos, o gali būti, jog įmonė tiesiog nebeveikia“, – spėjo „Creditreform Lietuva“ analitikė A.Rauktytė.
Iš viso mažosiose bendrijose Lietuvoje darbuojasi per 5 tūkstančius samdomų darbuotojų.
Skolos pernelyg dar nespaudžia
Įmonių rizikos vertintojai pastebėjo, kad veiklos nevykdančios ir apmirusios mažosios bendrijos kartais lieka skolingos valstybei, bet dėl to nesuka galvos.
„Tarp mažųjų įmonių nėra daug prasiskolinusių kreditoriams ar, pavyzdžiui, „Sodrai“. Daugiau kaip 10 eurų jai buvo skolingos 574 įmonės.
Greičiausiai to priežastis yra mažas kompanijų dydis ir iki 2015 metų pradžios galiojusios mokesčių lengvatos. Tačiau nuo šių metų pradžios jų nebeliko ir bendrijos jau turi mokėti socialinio draudimo mokesčius už visus savo darbuotojus, taip pat ir už narius“, – aiškino A.Rauktytė.
Pasak pašnekovės, tai gerokai didina sąnaudas, todėl tikėtina, kad tarp mažųjų bendrijų gali atsirasti daugiau „Sodros“ skolininkių, o joms gali būti taikomos griežtesnės skolų išieškojimo priemonės.
Hipotekos duomenimis, balandžio pabaigoje buvo tik 85 mažosios bendrijos, kurioms įregistruoti 135 turto areštai.
