Šalutinė bankroto byla gali būti keliama, kai jau yra iškelta pagrindinė bankroto byla.
Teritorinės bankroto bylos gali apimti tik tą skolininko turtą, kuris yra bylą iškėlusio teismo valstybės teritorijoje subankrutavus užsienio įmonei, turinčiai Lietuvoje filialą ar atstovybę.
Norint kelti šalutinę bylą, turi egzistuoti ekonominė prasmė, kurios paskirtis – sudaryti galimybę pareikšti reikalavimus skolininkui pagal nacionalinę teisę, siekiant veiksmingesnio kreditorių teisės gynimo.
„Lietuvoje veikusio filialo vieta yra reguliari skolininko veikimo vieta, pagrįsta turtiniais interesais. Bankroto byla turi būti keliama, kai ieškovas pagrindžia ekonominį šalutinės bankroto bylos iškėlimo interesą. Priešingu atveju valstybės narės kreditoriai atsidurtų dar blogesnėje padėtyje nei vietiniai tos valstybės kreditoriai, kurioje iškelta pagrindinė byla“, – kalbėjo šalutinę bankroto bylą iškėlusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė.
R.Petkuvienė priduria, kad jei Lietuvos kreditoriai neturėtų galimybės kreiptis į teismą dėl šalutinės bylos iškėlimo ir negalėtų bylinėtis Lietuvos teismuose taikant Lietuvos teisę. Jie būtų priversti savo teises ginti užsienio teismuose ir daugiau už tai mokėti.
Kai bankroto administratorius baigia veiklą ir realizuoja įmonės turtą, tai negali būti kliūtis kelti šalutinę bylą. Šalutinėje byloje paskirtas administratorius gali siekti susigrąžinti turtą.
Pirmą kartą iškeltoje bankroto byloje areštuotas visas įmonės turtas bei paskirtas bankroto administratorius, kuris valdys bankrutuojančios įmonės turtą ir užtikrins jo apsaugą.
Šią nutartį per 10 dienų galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
