Pati „Air Lituanica“ galimų derybų su „airBaltic“
nekomentuoja, o Vilniaus savivaldybės atstovas teigia neturintis
informacijos.
„Mes savo veiklą vykdome kaip vykdėme, o įvairios
spekuliacijos nekomentuojamos. (...) Mes derybas jau vykdome nuo pat
įkūrimo pradžios su visais besidominčiais investuotojais, galimais
partneriais ir skrydžių maršrutus derinamės tiek su
„airBaltic“, tiek su „Estonian air“, tiek su „Brussels
Airlines“ ir panašiai“, – BNS sakė „Air Lituanica“ valdybos
pirmininkas Kęstutis Binkauskas.
Susisiekimo ministro atstovas Ričardas Slapšys BNS teigė
galimų derybų komentuoti negalintis, nes ministerija jose
nedalyvauja. Tačiau jis BNS teigė, kad ministerija ir Vyriausybė
neketina perimti įmonės „Air Lituanica“.
Vilniaus mero atstovas Aleksandras Zubriakovas BNS teigė, kad
daugiau pakomentuoti dėl galimų maršrutų pardavimų jis negali.
Pasak jo, tikimasi, kad bendrovė pati pateiks paaiškinimus.
„Derybos yra bendrovės prerogatyva. Mes tikimės, kad jie
pateiks paaiškinimus viešojoje erdvėje“, – BNS sakė
A.Zubriakovas.
Pasak jo, Remigijaus Šimašiaus pozicija dėl lėšų skyrimo
„Air Lituanica“ nepasikeitė – savivaldybė neketina skirti
daugiau pinigų įmonei.
K.Binkauskas tokios mero pozicijos nekomentavo, jis taip pat
nesakė, kaip toks sprendimas paveiktų bendrovę.
Vilniaus savivaldybė „Air Litunica“ neseniai skyrė 6,872
mln. eurų. R.Šimašiaus skaičiavimais, bendrovei šiemet gali
reikėti dar 5 mln. eurų, kurių miesto valdžia neskirs.
Bendrovės Lietuvos oro uostai vadovas Gediminas Almantas BNS
teigė neturintis informacijos apie galimas oro bendrovių derybas.
Tačiau jis aiškino, kad jeigu jos ir vyksta, tai kalbama apie
keleivių vežimo perėmimą, o ne oro uosto pakilimo ir nusileidimo
laikų pirkimą.
„Didžiuosiuose reguliuojamuose oro uostuose nusileidimo ir
pakilimo langai yra labai brangus turtas. Tačiau Vilniaus oro uostas
yra nereguliuojamas ir prekyba šiais langais pas mus nevyksta.
Manyčiau, kad kalba galėtų eiti apie skrydžių perėmimą ir
keleivių vežimą“, – BNS sakė G.Almantas.
Neoficialūs šaltiniai teigia, kad „Air Lituanica“ siekia
parduoti visus jos skrydžių maršrutus, padengti įsiskolinimus ir
likviduotis. Pasak N.Mačiulio, toks variantas būtų labai geras
savivaldybei ir Lietuvai.
„Čia būtų idealus scenarijus „Air Lituanica“ ir idealus
scenarijus Lietuvai, jeigu „airBaltic“ perimtų tuos maršrutus,
vykdytų skrydžius iš Vilniaus.
Tuomet nukrenta našta nuo savivaldybės, bet tuo pačiu išlaikome skrydžius ir galime tikėtis
jų augimo ateityje. Bet aš manau, kad tokį rezultatą būtų
sudėtinga pasiekti, kad būtų parduoti tie maršrutai už tokią
sumą, už kurią pavyktų padengti visas skolas.
Reikia derybininkams
susitaikyti, kad dalis nuostolių išliks ir pardavimo kaina bus
mažesnė“, – BNS sakė „Swedbank“ vyriausias ekonomistas
N.Mačiulis.
Tačiau, pasak jo, nereikėtų tikėtis, kad bendrovei pavyks
gauti tokią sumą, kad pakaktų padengti visiems įsiskolinimams,
kurie gali siekti iki 10 mln. eurų.
„Geriau vis tik savivaldybei perimti dalį skolų ir bent jau
užtikrinti, kad mes turėsime ateityje iš Vilniaus pakankamai daug
skrydžių, nes tai yra pagrindinis kriterijus. Tai, kad avialinijos
turi nemažai skolų – nemalonus faktas, tačiau mes turime
užtikrinti, kad turėtume daug skrydžių, o „airBaltic“ yra
turbūt vienintelis partneris, su kuriuo būtų galima greitai
susitarti dėl to“, – aiškino ekonomistas.
Anot jo, pakaktų, kad „airBaltic“ iš 25 lėktuvų
penktadalį laikytų Vilniuje, ir padėtis pagerėtų: „Užtektų,
kad „airBaltic“ penktadalį lėktuvų laikytų Vilniuje ir mes
būtume daug geresnėje padėtyje, nei esame dabar su vienu „Air
Lituanica“ lėktuvu“.
Anot jo, geriausia, jeigu viena bendrovė tenkintų visų Baltijos
šalių skrydžių poreikius, kadangi Baltijos šalys yra nedidelės
ir neturi pakankamai potencialių klientų.
„Vienintelė išeitis ieškoti sinergijos galimybių tarp visų
trijų Baltijos valstybių – tuomet galima sukurti didesnę rinką ir
bandyti pritaikyti modelį, kurį taiko Skandinavijos valstybės, kai
SAS aptarnauja tris valstybes ir lėktuvai laikomi visose
sostinėse“, – tikino N.Mačiulis.
