Pabūgo teismų ir atsitraukė – leido matininkams baigti darbus

2015 m. gegužės 17 d. 12:52
Audrė Srėbalienė
Šokas. Žemės sklypų projektuotojai iš Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) gegužę gavo tiek smūgių, apie kuriuos nesapnavo nė baisiausiame košmare. Tai, ką jie dirbo pastaruosius pustrečių metų, tapo kone nusikaltimu. NŽT, sugalvojusi, kad už paslaugas mokėta per brangiai, staiga paliepė nutraukti visus darbus, kuriuos matininkai dirbo pagal sutartis, su NŽT sudarytas 2012-ųjų rugpjūtį.
Daugiau nuotraukų (3)
Žemės projektuotojai tarškino skaičiuoklėmis, skaičiuodami pinigus, kurių už parengtus žemėtvarkos projektus bei kitas paslaugas taip ir nepervedė NŽT, bei rengia ieškinius teismui.
Šokas ištiko ir ūkininkus, pradėjusius valstybinės žemės nuomos ar pirkimo procedūras ir užsisakiusius sklypų matavimo paslaugas bei jų projektus. Jie liko nei pakarti, nei paleisti.
Mėtė pėdas
Nepradėkite naujų darbų. Ne, toliau dirbkit. Ne, nieko nebedarykit. Dabar jau galite tęsti darbus. Tad per pastarąsias kelias savaites projektuotojai išgėrė litrus valerijono vildamiesi, kad NŽT, taip pašokdinusi juos, rangovus, nusiramins ir jos sukelta nemiga tuoj praeis.
Gegužės 6-ąją trylikai projektavimo įmonių, su kuriomis NŽT dar 2012-aisiais buvo sudariusi darbų pirkimo sutartis, išsiuntinėjo žinią, kad stabdo visus žemėtvarkos projektus. Ir tuos, kurie jau baigiami atlikti, ir tuos, kurie buvo neseniai pradėti.
Kartu NŽT pareiškė nutraukianti bet kokį finansavimą. Ji paskelbė, kad nebemokės net už atliktus projektavimo darbus, kuriems išrašytos sąskaitos faktūros jau guli NŽT stalčiuose ir už kuriuos su NŽT jau atsiskaitė privatininkai.
Tokiu būdu naujoji NŽT vadovė Daiva Gineikaitė staiga nutarė sustabdyti visus matininkų darbus ir rengėsi skelbti naują paslaugų pirkimo konkursą. Kartu NŽT kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama ištirti susiklosčiusią situaciją.
Matininkai sukilo
NŽT be projektuotojų negali išsiversti. Kone 25 metus trunkanti žemės reforma nesibaigia – vis dar prireikia žemėtvarkos projektų, atkuriant žmonėms jų turėtą nuosavybę. Už tokias žemės bylas NŽT su rangovais atsiskaito biudžeto lėšomis.
Per NŽT už paslaugas – žemės sklypų planus su projektuotojais atsiskaito ir žemdirbiai, kurie nuomojasi arba perka valstybinę žemę.
Tačiau prieš dvi savaites NŽT nutarė nutraukti bet kokį projektų finansavimą.
„NŽT vaidenasi, kad projektavimo paslaugų kainos buvo išpūstos. Vienuose rajonuose NŽT paslaugas pirko pigiau, kituose – brangiau. Bet juk vienur buvo matuojama daug valstybinės žemės sklypų, bet mažai prireikė projektų, kitur – atvirkščiai, todėl kainos niekaip negalėjo būti vienodos. Bet NŽT jas palygino mechaniškai ir nutarė, kad sumokėta per brangiai“, – „Lietuvos rytui“ šios savaitės pradžioje sakė bendrovės „Sweco hidroprojektas“ vadovas Irmantas Giedrius Gudonavičius.
Jo teigimu, įmonė specialiai prisipirko prietaisų, priėmė daugiau darbuotojų, nes ką tik buvo liepta skubinti darbus, esą sutartys po trijų mėnesių pasibaigs. „Bet NŽT persigalvojo. Nieko nebus – rengiame ieškinį teismui“, – prieš keletą dienų patikino I.G.Gudonavičius.
Pabūgo teismų
Apie tai, kad rengia ieškinius teismui, prašneko ir kitos žemės sklypų projektavimo įmonės. Tad NŽT penktadienį, gegužės 15-ąją, žengė žingsnį atgal. Ir visai trylikai įmonių, su kuriomis yra sudariusi paslaugų pirkimo sutartis, išsiuntė raštą, kad jos baigtų iki šių metų balandžio 21-osios pradėtus darbus, bet nesiimtų naujų. NŽT pažadėjo apmokėti ir sąskaitas faktūras, kurias iš matininkų jau yra gavusi.
„Įvertinome tai, kad sustabdžius jau atliktų darbų apmokėjimą ir pagal minėtas sutartis užsakytus ir jau vykdomus žemės reformos darbus gali susidaryti situacija, kai rangovai teismine tvarka prisiteis ne tik neapmokėtas sumas ir baudas už pradelstas apmokėti sąskaitas bei sutarčių sąlygų nesilaikymą, bet ir rangovų patirtas teismo išlaidas ir už iš dalies atliktus darbus.
Taip pat iškiltų grėsmė, kad užsakant darbus po naujų pirkimų procedūrų atlikimo už dabar nebaigtų darbų atlikimą būtų mokama antrą kartą.
Atsižvelgiant į susidariusią situaciją ir kylančias grėsmes buvo nuspręsta apmokėti rangovų pateiktas sąskaitas už atliktus darbus ir leisti rangovams baigti jau užsakytus ir pradėtus darbus“, – atsitraukimo priežastis išvardijo NŽT.
Nustėro ir Viešųjų pirkimų tarnyba
Niuksą NŽT gavo ir iš Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT), mat būtent šios institucijos vardu mojavo aiškindama, kodėl stabdo sklypų projektavimo darbus.
Tuo metu VPT suskato atsišaudyti pareikšdama, kad konsultacija, kurią ji suteikė NŽT, negali būti tapatinama su administraciniu sprendimu.
„Įvertinusi NŽT pateiktą apibendrintą informaciją dėl 2012-aisiais vykdytų konkursų „Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo paslaugos“ pirkti, VPT dar tik rengiasi prašyti reikalingos informacijos vertinimui atlikti.
 Sprendimų nei dėl procedūrų vertinimo, nei dėl pirkimo sutarčių vykdymo dar nėra. Todėl NŽT kreipimasis į Generalinę prokuratūrą dėl žemės reformos darbų paslaugų pirkimo laikytinas vienašališku NŽT veiksmu, kuris nebuvo derintas su VPT.
Mūsų tarnyba nėra informuota apie NŽT skundo Generalinei prokuratūrai turinį“, – gegužės 15-ąją pareiškė VPT.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.