J.Lužkovas Maskvos mero poste išbuvo daugiau kaip 18 metų, tačiau 2010 metais pirma laiko buvo atstatydintas kaip „praradęs prezidento pasitikėjimą“. Tuo metu Rusijos prezidentu buvo Dmitrijus Medvedevas. Devynerius metus (nuo 2001-ųjų) J.Lužkovas taip pat buvo Rusijos valdančiosios politinės partijos „Vieningoji Rusija“ vienas iš aukščiausiosios tarybos pirmininkų. Jis išstojo iš partijos tuoj po to, kai neteko miesto vadovo kėdės.
Paklaustas, „kodėl vis dėlto Kaliningradas“, J.Lužkovas atsakė, kad „čia Lena (žmona Jelena Baturina – Red.) turėjo žirgyną, ji buvo Rusijos žirginio sporto federacijos prezidentė.
Savo valdas, kurios apima 5 tūkstančius hektarų, Lužkovas laiko „labai gerai organizuotu ūkiu“. Čia jis augina kviečius, avižas, miežius, rapsus, grikius. Pernai buvęs meras nuėmė 8 tūkst. tonų kukurūzų derlių. Be to, užtvare bliauna 1230 avių banda. Ją gano du šunys – Flajus ir Mosas, kuriuos ūkio šeimininkas nusipirko Anglijoje. Kiek už juos sumokėjo – paslaptis. Bet jie vieni susidoroja su visa avių banda – žmogus nereikalingas.
„Antikvarinį arpą grikiams vėtyti aš nusipirkau Vokietijoje ant pykčio visoms sankcijoms“, -atvirauja J.Lužkovas ir veda savo svečią prie dviejų aukštų tvirto namo čerpėmis dengtu stogu. „Tai 1931 metų vokiečių elevatorius“, – paaiškina. – Čia mes naudojame grikių grūdų pavertimo kruopomis technologiją. Tai kruopų darymo mašina. O arpas unikalus. Aš pats jį suremontavau. Na ir kas, kad šiam agregatui bemaž 90 metų? Vėto ir kulia puikiausiai!“
Į ūkį jis investavo 5 mln. dolerių ir sako norįs ant savęs išbandyti, kaip galima organizuoti žemės ūkio gamybą šalyje, o po to teikti pasiūlymus vadovybei. Lužkovas pareiškė, kad prezidentas jau žino apie jo iniciatyvą, bet plačiau komentuoti atsisakė. Paklaustas apie draugus iš aukštuomenės sluoksnių, J.Lužkovas prisipažino: „Pas mane čia lankėsi Bavarijos princas Luitpoldas. Mes draugaujame. Ar turiu draugų tarp karalių? Taip. Maroko karalius, Jordanijos karalius, Monako Didysis kunigaikštis. Aš pažįstu visą vadovų pasaulį“.
J.Lužkovas prisipažino, kad seniai domisi žemės ūkiu. Dar būnant jam Maskvos meru priimta programa įsteigti Pamaskvyje ir gretimose Centrinės federalinės apygardos srityse dideles žemės ūkio bendroves, kurios užtikrintų žemės ūkio produkcijos tiekimą sostinei. Garsiausias agropramoninis kompleksas yra akcinė bendrovė „Mosmedynagroprom“, į kurios plėtrą Maskvos valdžia investavo 6,5 mlrd. rublių. Šios įmonės pagrindu Rusijos sostinės galva vykdė pagreitinto kukurūzų auginimo ir biokomposto gamybos eksperimentus.
Pokalbiui pakrypus apie ekonomiką, J.Lužkovas pareiškė, kad kainodara Rusijoje „siaubinga“. Duonos, pieno ir kitų pagrindinių maisto produktų kainų kilimą jis pavadino „monopolinio, o ne konkurencinio ūkio“ požymiu arba suokalbiu „tų, kurie užsiima, iš esmės, pirmiausia ne gamyba, o prekyba“.
„Išnagrinėkime šį klausimą žiūrėdami duonos kainą, – siūlo J.Lužkovas. – Klasikinis pavyzdys – grūdų kilogramas, kada mes jį užauginome, nuėmėme derlių ir išdžiovinome, superkamas jeigu po 7 rublius, tai gerai. O šiaip – po 6,5 derliaus nuėmimo metu.
Iš grūdų mes kepame duoną. Kiek kainuoja duonos kilogramas? Bandelė – dažniausiai 300 gramų.
Kepaliukas – 600-700 gramų. Kiek kainuoja trys bandelės? 70 rublių. Šiame duonos kilograme pusė kilogramo grūdų. Parduodant šią duoną žemdirbio dalis sudaro 5 procentus. Neįtikimas dalykas! Dar 5 procentai – malėjui, 5 procentai – duonkepiui. Dar 5 procentai – transportui. Gauname 20 procentų. O 80 procentų nuo kainos kas atima iš žmogaus, perkančio šį kepaliuką? Parduotuvės, perpardavinėtojai, didmenininkai.
Tokia ekonomika negyvybinga, antiliaudinė“ ,- reziumuoja žemdirbiu tapęs buvęs Maskvos meras.
Parengė Leonas Grybauskas
