Tai, ką žemės sklypų projektuotojai nuveikė per pastaruosius pustrečių metų, tapo kone nusikaltimu. NŽT nusprendė, kad jų paslaugos per brangios, todėl staiga nutraukė dar 2012-ųjų rugpjūtį sudarytas sutartis.
Apstulbo ir ūkininkai, pradėję valstybinės žemės nuomos ar pirkimo procedūras ir užsisakę sklypų matavimo paslaugas bei jų projektus. Jie liko nei pakarti, nei paleisti, nes toje žemėje pasėti jau nieko nebespės.
„Viskas pakibo ore. Norime sudaryti ilgalaikę valstybinės žemės nuomos sutartį. Buvome užsisakę sklypų projektą, o dabar nežinia, ko griebtis“, – sakė bendrovės „Miežaičių projektai“ direktorius Tomas Petruitis.
Lyg žaibas iš giedro dangaus
Gegužės pradžioje trylikai projektavimo įmonių, su kuriomis buvo sudarytos darbų pirkimo sutartys, NŽT išsiuntinėjo pranešimą, kad stabdomi visi žemėtvarkos projektai: ir neseniai pradėti, ir jau baigiami.
Kartu nutrauktas ir finansavimas. Maža to, NŽT paskelbė, kad nebemokės net už atliktus projektavimo darbus, už kuriuos išrašytos sąskaitos jau guli tarnybos stalčiuose, o privatūs užsakovai spėjo ir atsiskaityti su NŽT.
Šitaip vos kojas apšilusi naujoji tarnybos vadovė Daiva Gineikaitė staiga nutraukė visas sutartis, su rangovais jos pirmtakų sudarytas 2012-ųjų rugpjūtį.
Tarnyba pranešė, kad rengiasi skelbti naują konkursą, nes be projektuotojų negali išsiversti. Kone 25 metus trunkanti žemės reforma niekaip nesibaigia – vis dar prireikia žemėtvarkos projektų atkuriant nuosavybę. Už tokias žemės bylas NŽT su rangovais atsiskaito biudžeto lėšomis.
Per NŽT už žemės sklypų planus su projektuotojais atsiskaito ir žemdirbiai, kurie nuomojasi arba perka valstybinę žemę.
Be darbo – šimtai žmonių
„Įleido mešką į porceliano parduotuvėlę“, – projektuotojai skersakiavo į naująją NŽT vadovę. Jie įsitikinę, kad ji sukėlė Generalinę prokuratūrą ant kojų ieškodama nebūtų dalykų.
„NŽT vaidenasi, kad projektavimo paslaugų kainos buvo išpūstos. Vienuose rajonuose NŽT paslaugas pirko pigiau, kituose – brangiau.
Bet juk vienur buvo matuojama daug valstybinės žemės sklypų, nors mažai prireikė projektų, kitur – atvirkščiai, todėl kainos niekaip negalėjo būti vienodos.
Tarnyba jas palygino mechaniškai ir nutarė, kad sumokėta per brangiai. Ji ėmė mojuoti kardu manydama, kad, paskelbus naują konkursą, įvyks stebuklas ir pridygs pigiai dirbančių naujokų“, – piktinosi bendrovės „Sweco hidroprojektas“ vadovas Irmantas Giedrius Gudonavičius.
Maždaug dešimtadalis iš 100 šios įmonės darbuotojų vykdė tik NŽT užsakymus. Iš viso trylika rangovų, su kuriais NŽT buvo sudariusi sutartis, į gatvę turės išprašyti apie 500 specialistų.
Pavyzdžiui, valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, kurioje dirba apie 300 specialistų, verčiasi tik tokiais užsakymais. Laimėjusi konkursą pastaroji įmonė projektus rengė daugiau nei pusėje visų savivaldybių.
„Mes irgi specialiai prisipirkome prietaisų, priėmėme daugiau darbuotojų, nes ką tik buvo liepta skubinti darbus, esą sutartys po trijų mėnesių pasibaigs. O dabar viską NŽT nutraukė. Jau rengiame ieškinį teismui“, – sakė I.G.Gudonavičius.
Neapmokėjo sąskaitų
Projektuotojai niršta ir dėl to, kad NŽT nukirto finansavimą, nors pati vėlavo ir iki šiol nepadengė sąskaitų, kurias rangovai buvo pateikę kone prieš pusmetį.
„Visiškas chaosas. Žmonėms esame išsiuntę kvietimus atvykti numatytu laiku, kai jiems matuosime žemės sklypus. Dabar jie jaučiasi apgauti. Kaip ir tie, kuriems sklypų valdas esame pradėję projektuoti.
Negaliojančiais laikomi net su NŽT jau pasirašyti darbų perdavimo ir priėmimo aktai. Išrašėme už juos sąskaitas, sumokėjome mokesčius, o dabar aiškinama, kad visa tai negalioja, kad viskas blogai, nes paslaugos per brangios“, – aiškino Valstybės žemės fondo vadovas Ramūnas Mockevičius.
Kreiptis į teismą ketina žemėtvarkos projektus Švenčionių, Varėnos bei Ukmergės rajonuose iki šiol rengusi bendrovė „Vilniaus hidroprojektas“.
Pasak jos vadovo Gintauto Luko, projektuotojai anaiptol neišnaudojo visų biudžeto pinigų, kurie buvo numatyti žemės nuosavybės atkūrimo projektams. Ir NŽT išlaidos neva pūtėsi tik dėl to, kad ji pateikė daugiau užsakymų, nei planavo.
Velkasi didelės skolos
Maždaug 38 tūkst. eurų. Tiek šiuo metu NŽT skolinga projektuotojai Zitai Jakutavičienei.
Ji yra įsteigusi savo įmonę ir, sudariusi sutartį su NŽT, darbavosi Raseinių rajone.
„Projektuojant sklypų planus sugaištama pusę metų ar dar ilgiau. Tiktai tuomet, kai projektas pateikiamas NŽT ir su ja suderinamas, galime išrašyti sąskaitą ir gauti atlygį.
Pati esu dar rudenį pateikusi projektų NŽT, už kuriuos ji neatsiskaitė, nors žmonėms jau atkurta nuosavybė“, – sakė Z.Jakutavičienė.
Anot pašnekovės, šiuo metu yra sustingęs ir žemės ūkio paskirties valstybinės žemės pardavimas. Daugiausia užsakoma išmatuoti nuomojamos valstybinės žemės sklypus.
„Šiuo metu kaip tik turėjo būti tvirtinamas vienas privataus užsakovo projektas.
Tad kartu su juo už poros metų darbą NŽT turėjo pervesti apie 29 tūkst. eurų“, – nuoskaudos neslėpė Z.Jakutavičienė.
Tarnyba ketina skelbti naują konkursą
Daiva Gineikaitė
Nacionalinės žemės tarnybos direktorė
„Mūsų tarnyba yra atsakinga už vykdomą žemės reformą ir padarys viską, kad gyventojams žemė būtų grąžinta laiku.
Tačiau reforma turi būti vykdoma laikantis įstatymų. Todėl anksčiau pradėti žemės reformos darbai bus baigti įvykdžius naują viešąjį pirkimą, kuris bus skelbiamas artimiausiomis dienomis.
Darbai pagal ankstesnes sutartis sustabdyti, nes išeikvoti visi jiems numatyti pinigai. Tikėtina, kad paskelbus konkursą nebuvo įvertinta tai, ar tiekėjų pasiūlytos kainos perkančiajai organizacijai nėra per didelės, palyginti su žemės reformai tęsti skirtomis biudžeto lėšomis.
Kilus abejonių dėl 2012 metais vykdytų pirkimų ir sudarytų sutarčių teisėtumo, NŽT kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir paprašė ištirti visas aplinkybes, susijusias su žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo bei įgyvendinimo paslaugų pirkimu.“
