Praėjusiais metais šalies ekonominis augimas kilo kiekvieną ketvirtį, tačiau šiais metais plėtros tempai sumenko.
„Aiškiai matyti, kad ekonomikos augimas pirmąjį ketvirtį sumažėjo. Tačiau to ir laukėme, nes turima pirmojo ketvirčio statistika ir pasitikėjimo rodikliai informavo apie laukiantį metų pradžioje nuosmukį. Tiesa, sulėtėjimas buvo rimtesnis, nei tikėjomės“, – teigia Estijos finansų ministerijos analitikas Kristjanas Pungas.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl krito ūkio plėtros apimtys, – dvigubai sumenkusios eksporto į Rusiją apimtys bei kritęs naftos produkcijos tranzitas iš Rusijos per Estijos teritoriją.
„Tai – atpigęs rublis. Tiesa, paklausa iš Rusijos pusės sumažėjo, nors, žinoma, savo įtakos turi ir sankcijos“, – mano banko LHV ekspertas Heido Vitsuras.
„Šių metų pradžioje eksporto į Rusiją apimtys gerokai krito. Susidaręs mažėjimas siekė beveik 50 proc. Tai turėjo įtakos prekių eksporto, didmeninės prekybos statistikai ir logistikai“, – priduria K.Pungas.
Vis dėlto Estijos pramonės rezultatai atrodo geri, keliais procentiniais punktais padidėjo gamybos apimtys, rastos prieigos prie naujų rinkų Europoje.
„Eksportas į Rusiją krito labai smarkiai. Tuo pačiu metu bendrovės pamažu pradeda didinti eksportą į kitas rinkas, pavyzdžiui, elektronika vežama į Švediją, Ispaniją, Lenkiją, Nyderlandus ir Jungtines Valstijas. Tačiau eksportą į Rusiją kompensuoti augimu šiose rinkose prireiks nemažai laiko“, – sakė vyriausiasis banko „Swedbank“ ekonomistas Tonu Mertsina.
