„Sprendimai dabar numatyti kažkur apie liepos vidurį. Bet čia
yra atsakymai dėl pirmo kvietimo, nes dar kitų metų vasario
mėnesį bus kitas kvietimas pateikti paraiškas. Visas CEF (angl.
Connecting Europe Facility – BNS) fondas yra 11 mlrd. eurų, dabar
šaukimas pateiktas dėl 4 mlrd. eurų, kitų metų vasarį bus
šakimas likusiai sumai“, – BNS sakė Arijandas Šliupas.
Paraišką dėl „Rail Baltica“ finansavimo „RB Rail“
pateikė vasario pabaigoje. Per bendrą įmonę „RB Rail“ Lietuva,
Latvija ir Estija pirmajam projekto įgyvendinimo etapui prašo apie
620 mln. eurų pagal programą CEF.
Lietuva jau pradėjusi tiesti europinės vėžės „Rail
Baltica“ geležinkelį nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Pasak
A.Šliupo, ši atkarpa turėtų būti nutiesta iki šių metų
pabaigos.
„Šiemet vežė nuo iki sienos su Lenkija iki Kauno bus baigta.
Ieškom galimybių, kaip tą geležinkelių susisiekimą tarp
Vilniaus, Kauno ir Varšuvos padaryti konkurencingą ir pradėti
teikti paslaugas kitais metais“, – kalbėjo viceministras, kuris
ketvirtadienį Vilniuje projekto įgyvendinimą aptarė su Lenkijos
infrastruktūros ir plėtros viceministru Slavomiru Žalobka.
A.Šliupo teigimu, Lenkija „Rail Baltica“ vėžės tiesimo
darbus jau yra pradėjusi, jie truks dar keletą metų.
„Lenkija turi didelį kilometražą, dabar jie yra pradėję
darbus nuo Varšuvos link Balstogės. Žiūrint į visą atkarpą,
žiūrima į 5-6 metų perspektyvą, bet tai nereiškia, kad šiuo
metu ji nefunkcionuoja – yra kiti keliai, lanku, bet pasiekiamumas
niekur nedingsta“, – aiškino susisiekimo viceministras.
3,7-5,2 mlrd. eurų vertės europinės vėžės geležinkelis
sujungs Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną, Vilnių ir Varšuvą,
pratęsiant jį iki Berlyno. „Rail Baltica“ projektą nuo
Lietuvos-Lenkijos sienos iki Talino planuojama užbaigti iki 2024
metų.
