Pastarieji milijonai bus skirti „Jessica II“ fondui. Jo pinigai, kaip ir pirmojo „Jessica“ fondo lėšos, pasieks atnaujinamų daugiabučių namų gyventojus kaip lengvatinės paskolos.
Trišalę sutartį dėl „Jessica II“ fondo steigimo ketvirtadienį, gegužės 7-ąją, pasirašė Europos investicijų banko (EIB) viceprezidentas, atsakingas už investicijas Baltijos šalyse Pimas Van Ballekomas, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas bei finansų ministras Rimantas Šadžius.
Pirmojo „Jessica“ fondo pinigai buvo naudojami 2007-2013 metų ES paramos finansiniu laikotarpiu. Jo lėšos jau išseko, tad naujojo fondo pinigai netrukus bus pradėti naudoti daugiabučių renovacijai. Jie gyventojus pasieks per komercinius bankus. Kaip ir anksčiau, pastarieji teiks lengvatines paskolas – už jas gyventojai, kaip ir šiuo metu, mokės 3 proc. metines palūkanas.
Įsupo ir ekonomiką
Pasak aplinkos ministro K.Trečioko, EIB, o kartu ir „Jessica“ fondas padėjo išjudinti daugiabučių renovacijos procesą. Per pastaruosius porą metų buvo atnaujinta 240 daugiabučių, ir gyvenimo sąlygos pagerėjo maždaug 7 tūkst. jų gyventojų.
„Nereikia pamiršti, kad daugiabučių renovacija yra vienas pigiausių ir patraukliausių būdų, padedančių mažinti anglies dvideginio dujų išmetimą į aplinką bei mažinti iškastinio kuro panaudojimo apimtis. Nes atnaujintuose daugiabučiuose sunaudojama kone perpus mažiau šilumos energijos“, – sakė K.Trečiokas.
Be to, anot aplinkos ministro, renovacija duoda naudos ir šalies ekonomikai.
„Šiuo metu yra parengta 3600 naujų investicinių projektų, iš jų maždaug 2200-ams gyventojai jai yra pritarę. Maždaug prie tūkstančio daugiabučių dabar triūsia statybininkai. Daugiabučių atnaujinimo programa suteikė darbų maždaug 200 rangos įmonių, kurios sukūrė apie 10 tūkst. darbo vietų.
Tad renovacija – tai ir visokeriopa nauda šalies ekonomikai. Juoba kad šios investicijos gerina energetinį pastatų efektyvumą – energija vartojama daug racionaliau.
Pagal šiuo metu sudarytus projektus investicijos į energetinį efektyvumą jau siekia 230 mln. eurų. Dabar pradedamas naujas finansavimo etapas. Planuojama, kad per artimiausius porą metų į šį sektorių dar bus investuota 250 mln. eurų.
„Gegužės 7-ąją pasirašyta sutartis suteikė galimybę pradėti naują renovacijos finansavimo etapą. Artimiausiu metu į daugiabučių atnaujinimo procesą ketiname įlieti apie 150 mln. eurų“, – sakė K.Trečiokas. Jo teigimu, „Jessica II“ lėšų išdavimo sąlygos šiek tiek skirsis nuo ankstesniojo fondo, nes vienu metu jau tenka administruoti ne šimtą kitą, bet apie 1000 renovacijos projektų.
Pinigai – investicijų projektams
Tuo pačiu R.Šadžius ir P. van Ballekomas savo parašais patvirtino ir pirmąją – 300 mln. eurų paskolos dalį, atriektą nuo 1,3 mlrd. eurų gabalo. Pastaroji paskola bus naudojama iki 2020 metų valstybės investicijoms komunikacijų, energetikos, transporto infrastruktūros ir kaimo plėtros srityse.
Pasak R.Šadžiaus, abi sutartys su EIB yra ypač svarbios.
„EIB yra 28 ES šalių bankas. Lietuvai tai ypač svarbus finansų šaltinis, ypač, kai jų reikia dideliems investiciniams projektams įgyvendinti. Šis bankas turi aukščiausią – trijų AAA skolinimo reitingą“, – užsiminė finansų viceministras.
Už kokias palūkanas EIB skolina pinigus Lietuvos vyriausybei, kol kas neskelbiama. Tačiau akcentuojama, kad šis bankas, kitaip nei komerciniai, suteikia ilgalaikes, kone 20 metų siekiančias paskolas. Be to, banko akcininkai yra pačios ES šalys, kurios nesiekia dividendų, todėl paskolos teikiamos nesiekiant didelio pelno, anot P.van Ballekomo - už konkurencingas palūkanas.
Pasak P. van Ballekomo, teikdamas bendrojo finansavimo paskolas bankas remiama svarbiausias investicijas Lietuvoje. Pavyzdžiui, EIB finansavo ir suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje statybas, ir elektros jungties su Lenkija projektą „LitPol Link“.
„Pratęsėme „Jessica“ programą, kurios lėšomis parama teikiama Lietuvos urbanistinei plėtrai. Nes „Jessica“ skatina veiksmingą ES paramos panaudojimą.
Apskritai EIB 2014-aisiais iš viso pasirašė paskolų sutarčių už 77 mlrd. eurų su 160 šalių. Lietuvai pernai buvo paskolinti 80 mln. eurų, remiant energetinį saugumą bei vidutines ir mažąsias įmones, – sakė P. van Ballekomas. – O šiuo metu mūsų banko įsipareigojimai Lietuvai siekia 2 mlrd. eurų“.
