Linksmi vakarėliai anksčiau buvo Tokajaus princo kasdienybė. Tokį titulą restoranų verslą turėjusiam vilniečiui D.Katinui Vengrija suteikė už nuopelnus populiarinant šios šalies kultūrą.
Tačiau prieš kelerius metus D.Katinas su žmona Vaidile staiga dingo iš iš viešumos. Tada jo bendrovę „Vengrijos restoranai“ ištiko bankrotas. Katinų šeima liovėsi bendrauti net su artimais draugais.
„Darius dingo staiga. Nebendravome jau kelerius metus. Tik parduotuvėje kartą atsitiktinai susitikę persimetėme keliais žodžiais. Iki šiol net nežinojau, kad jo įmonė bankrutavo, nors girdėjau, kad ji turėjo bėdų“, – pasakojo vienas buvęs artimas verslininko bičiulis.
Mados namų „Cantas“ vadovė Jolanta Mikalajūnienė puikiai pamena D.Katiną ir jo žmoną Vaidilę – jie buvo vieni geriausių jos klientų.
Tačiau jau kelerius metus sutuoktiniai nereaguoja į mados namų siunčiamas žinutes, kvietimus.
Todėl buvusiems verslininko bičiuliams buvo staigmena, kai 38 metų D.Katinas šį pavasarį su 30 metų žmona vėl pasirodė viešumoje ir dar gerokai pakeitęs įvaizdį. Ne visi jį net atpažino.
Solidžiai pasipuošęs vilnietis pasirodė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akušerijos skyriuje.
Čia per iškilmingą ceremoniją duris atvėrė už šio verslininko 20 tūkstančių eurų įrengta šeiminė gimdyvių palata „Budapeštas“.
Verslininkas klinikoms taip pat padovanojo neinvazinio kvėpavimo funkcijos tyrimo aparatą kapnometrą, kurio kaina – 9461 euras.
Palatoje norėjo namų jaukumo
Per šios palatos atidarymą pasirodęs D.Katinas tvirtino viešumos nenorėjęs: „Gerus darbus reikia daryti tyliai.“
Pasidalyti idėjomis apie gerus darbus jį esą įtikino klinikų darbuotojai.
Verslininkas su žmona Vaidile augina tris vaikus. Pirmieji du gimė privačiose gydymo įstaigose, o trečiasis – Santariškių klinikose. Būtent tuomet, kai į pasaulį beldėsi trečioji atžala, Katinų šeima ir susimąstė apie galimą paramą klinikoms.
„Palyginome paslaugų kokybę privačiose ir iš biudžeto finansuojamose įstaigose. Santariškių klinikose dirba labai geri medikai, tačiau palatose trūksta namų jaukumo.
Taip mums kilo sumanymas ten įrengti palatą „Budapeštas“, – pasakojo D.Katinas.
Erdvioje palatoje interjero dizainerės Elžbieta Skunčikienė ir Ramunė Vytė sukūrė subtilios prabangos stilių.
Čia dominuoja šilti rusvi ir auksiniai atspalviai, stovi ąžuoliniai baldai. Sienas puošia fotomenininko Antano Miežansko darytos Budapešto nuotraukos.
Viena para šioje į viešbučio apartamentus panašioje palatoje kainuoja 100 eurų.
Palatą Vengrijos sostinės garbei verslininkai pavadino dėl to, kad labai mėgsta tą šalį, jos žmones, kultūrą, papročius. Be to, ten D.Katinas turi verslą.
Turėjo du restoranus
Maždaug prieš šešerius septynerius metus D.Katinas dažnai pramogaudavo linksmuose vakarėliuose.
Klestinčiam verslininkui priklausiusi įmonė „Vengrijos restoranai“ valdė restoranus „Csarda“ Trakuose ir Vilniaus senamiestyje.
„D.Katinas nuolat buvo matomas įvairiuose renginiuose. Jeigu niekur nedalyvausi, niekas apie tave nežinos.
Jam reikėjo įsukti restoranų verslą ir jis sėkmingai tai darė“, – teigė J.Mikalajūnienė, kuriai priklausantys mados namai kelerius metus rengė verslininką, o vėliau – ir jo žmoną.
Per jų vestuves 2009 metų rugpjūtį nuotaką ir jaunikį irgi papuošė mados namai „Cantas“.
„Kai restoranai „Csarda“ buvo uždaryti, nutrūko ir mūsų ryšys, nors su Dariumi bendravome tikrai ne dėl to, kad jis turėjo tuos restoranus.
„Csarda“ virtuvė buvo puiki, todėl dažnokai ten apsilankydavau.
Man Darius patiko – paprašytas visada pagelbėdavo. Bet kai pradingo, tai pradingo, nieko apie jį nebežinau“, – pasakojo vienas D.Katino draugas.
Bičiulio įsitikinimu, reikšmės nutrūkusiam bendravimui turėjo tik restoranų „Csarda“ bėdos, o ne D.Katino vedybos. Mat ir po sutuoktuvių su Vaidile Zamalyte, ir net gimus dviem pirmiesiems vaikams verslininkas bendravimo su draugais nenutraukė. Tai įvyko vėliau.
Galbūt D.Katinas bendrauti su senais bičiuliais vengia ir dėl to, kad po „Vengrijos restoranų“ bankroto jis liko skolingas kreditoriams?
„Sukūręs šeimą ir turėdamas tris vaikus tiesiog pakeičiau požiūrį į viešumą.
Rūpinimasis vaikais ir įtempta darbotvarkė atėmė galimybę dalyvauti vakarėliuose. Visą laisvalaikį stengiuosi skirti šeimai“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo verslininkas.
Skola liko nepadengta
2010 metų balandį restoranus „Csarda“ valdžiusiai bendrovei „Vengrijos restoranai“ buvo iškelta bankroto byla.
Bendrovė neįstengė atsiskaityti su pagrindiniu kreditoriumi – bendrove „Palink“, valdančia prekybos tinklą „Iki“.
„Vengrijos restoranai“ iš „Palink“ nuomojosi patalpas Trakuose, kur veikė vienas iš dviejų restoranų „Csarda“.
Skola už nuomą buvo pasiekusi 100 tūkstančių litų (apie 29 tūkst. eurų).
Restoraną Trakuose teko uždaryti, kai „Palink“ už skolas išjungė elektrą.
Vilniaus senamiestyje restoranas „Csarda“ veikė ilgiau, nors vėliau teko uždaryti ir jį.
Bankroto byloje „Palink“ interesams tuomet atstovavo dabar jau irgi neveikianti įmonė „Creditum Vilnius“ ir jos teisininkė Edita Jonaitytė.
Prieš penkerius metus ji tvirtino, kad D.Katinas įtariamas machinacijomis, ir net ketino kreiptis į prokurorus.
E.Jonaitytės teigimu, buvo įtarimų, kad „Vengrijos restoranai“ prieš pat bankroto paskelbimą restorano „Csarda“ Vilniuje valdymą perdavė kitai D.Katino įmonei – „Vengriško maisto ir gėrimų ambasada“.
Taip „Vengrijos restoranai“ liko be jokio turto ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais.
Vis dėlto baudžiamoji byla D.Katinui nebuvo iškelta, o „Vengrijos restoranai“ 2011 metų kovą pripažinti bankrutavę.
„Skola mūsų įmonei nebuvo padengta“, – patvirtino „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.
Stengiasi klaidų nekartoti
Bendrovės „Vengrijos restoranai“ bankroto administratorius Giedrius Česas kruopščiai tikrino įtarimus, ar D.Katinas paslapčia nebandė perkelti verslo.
„Patikrinimą rengė net Mokesčių inspekcija. Tačiau ir ji nieko nerado – įtarimai dėl machinacijų nepasitvirtino“, – teigė G.Česas.
Maitinimo verslu užsiima ir D.Katino motina Regina Katinienė. Tačiau verslą moteris pradėjo gerokai anksčiau nei sūnus, todėl prikibti nebuvo prie ko.
„Palink“ dalį skolos atgavo pardavus „Vengrijos restoranų“ kilnojamąjį turtą – virtuvės baldus ir įrangą.
„Svarbiausia „Vengrijos restoranų“ bankroto priežastis buvo įmonės vadovų nesusikalbėjimas su „Palink“ dėl patalpų nuomos Trakuose sąlygų. Nuomos kaina įmonei buvo per didelė našta“, – „Lietuvos rytui“ paaiškino G.Česas.
D.Katinas teigė iš šios istorijos daug pasimokęs, todėl dabar stengiasi nedaryti panašių klaidų: „Vengrijos restoranai“ bankrutavo per patį pasaulinės krizės įkarštį, kai nepavyko susitarti dėl restorano patalpų nuomos su jų savininku.“
Pavyko laimėti konkursą
Po restoranus ištikusio bankroto D.Katino verslas pamažu atsigavo. Jo šeimai priklausanti įmonė jau metus maitina vieno Santariškių klinikų korpuso darbuotojus ir pacientus.
Bendrovė „Oreita“, kurios vadovė yra verslininko motina R.Katinienė, laimėjo viešąjį konkursą teikti maitinimo paslaugas Santariškių klinikų F korpusui. Jame įsikūręs Akušerijos ir chirurgijos skyrius. Konkursas laimėtas trejiems metams.
Bendrovei „Oreita“ priklauso ir restoranas „Maisto intriga“ Vilniuje.
Santariškių klinikų F korpuso cokoliniame aukšte bendrovė „Oreita“ įrengė erdvią kavinę. Iš pradžių joje buvo 27 stalai, o dėl didelio lankytojų srauto pristatyti dar keli.
Kavinės darbuotojai šeimininku vadina D.Katiną. Jis prižiūri darbuotojus, rūpinasi maisto tiekimu, turi pageidavimų dėl valgiaraščio.
„Šeimininkas norėjo, kad sudarinėdami dienos valgiaraštį pasiūlytume mėsos, žuvies, vegetariškų patiekalų, kad kiekvienas galėtų pasirinkti. Net veganai pas mus rastų ką valgyti“, – pasakojo kavinėje dirbanti Margarita.
Kasdien po pusę paros be poilsio dienų veikiančioje kavinėje darbo dienomis siūlomas dienos valgiaraštis. Dienos pietūs – sriuba ir pagrindinis patiekalas – kainuoja 3,27 euro.
Ne pietų metu lankytojai irgi gali rinktis iš kelių patiekalų, kavinėje – didelis pyragų ir pyragaičių pasirinkimas.
„Nesame vienintelė įstaiga, teikianti maitinimo paslaugas Santariškių klinikoms, tačiau konkurencijos nejaučiame. Kiek žinau, konkurentai mus kopijavo siūlydami kai kurias paslaugas“, – tvirtino Margarita.
Prireikė daug jėgų atsistoti ant kojų
* Pirmasis verslas nepavyko ir dabar vienu turtingiausių Lietuvos žmonių vadinamam nekilnojamojo turto projektų vystymo bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkui 60 metų Arvydui Avuliui (nuotr.).
* Įsukti verslą A.Avulis bandė vos Lietuvai tapus nepriklausomai. Tuomet vyras siekė užsidirbti iš prekybos metalu, bet jį apgavo verslo partneriai. Verslininkas patyrė milijoninį nuostolį.
* „Smūgis buvo didelis. Pirma emocija baisi: atrodė, kad įvyko pasaulio pabaiga. Tačiau po kelių dienų viskas pradėjo atrodyti kitaip. Po tokių nesėkmių prireikia daug jėgų atsistoti ant kojų“, – kalbėjo verslininkas.
* Savo bendrovę nelietuviškai skambančiu pavadinimu „Hanner“ A.Avulis pavadino supratęs, kad, bendraujant su užsieniečiais, jam trukdo buvusio SSRS piliečio etiketė.
* „Hanner“ buvo įregistruota Airijoje. Anuomet prisistatydamas A.Avulis sakydavo, kad bendrovė – Airijoje, o jis gyvena Lietuvoje. Prieš du dešimtmečius, kai bendrovė susikoncentravo į nekilnojamojo turto rinką, verslas buvo perkeltas į Lietuvą. „Hanner“ įveikė 2008–2009 m. ekonomikos sunkmetį, nors ne viena statybų bendrovė tąsyk bankrutavo.
* „Jeigu mane su dabartinėmis žiniomis perkeltų 20 metų atgal, tokį verslą sukurčiau, kad pasaulį nustebinčiau, – šypsojosi A.Avulis. – Tada galimybių buvo velniškai daug. Tačiau buvau pirmokas: užsienyje nežinojau, kaip derėtis, ką siūlyti, o ko – ne.“
* Išsiplėtusi A.Avulio įkurta kompanija neapsiribojo verslu Lietuvoje, išsiveržė į platesnius vandenis, pradėjo investuoti Latvijoje, Ukrainoje, Rumunijoje, vėliau įžengė ir į Rusiją.
* Garsus verslininkas negaili patarimų žmonėms, kurie patyrė bankrotą ar jų verslas žlugo dėl kitų priežasčių.
* „Svarbiausia – įtikinti save ir patikėti, kad įmanoma pradėti iš naujo. Antrą kartą tai būna net lengviau. Svarbu įšaldyti savo emocijas, išgyvenimus ir veikti. Versle labai svarbi psichologija. Jei tikėsi, kad seksis, tai taip ir bus. Jei pakaks stiprybės ir atkaklumo, pakartoti pavyks net geriau. Mano atvejis tai įrodė“, – patarė A.Avulis.
Išbrido iš skolų
* Iš prabangos į skurdą buvo nusiritęs verslininkas 58 metų Vaidotas Marozas (nuotr.). Turtus su žmona Irena Maroziene jis krovėsi nuo 1990-ųjų: jiems priklausė stomatologijos klinika, šviestuvų prekybos tinklas, naktinis klubas.
* Skirdamasis su žmona vyras visus turtus paliko jai ir dukterims. Oficialios V. ir I.Marozų skyrybos įvyko 2009-aisiais. Tais pat metais užklupusią krizę V.Marozas pajuto viso sunkumu.
* Po skyrybų V.Marozas rengė ekstremalias keliones visureigiais. Tačiau šiame versle uždirbamų pinigų nepakako paskolai, kurią paėmė namo statybai, mokėti.
* Bankas konfiskavo pradėtą statyti namą Vilniaus rajone, pardavė jį iš varžytynių, bet verslininkas vis tiek dar liko skolingas nemenką sumą.
* „Kurį laiką viską, ką uždirbdavau, atiduodavau bankui, – prisipažino V.Marozas. – Tačiau galiausiai atsiskaičiau ir nebesijaučiu niekam skolingas.“
* 2013 metais per Valentino dieną V.Marozas antrą kartą vedė kraštovaizdžio apželdinimo specialistę Vaivą Papečkienę. Su ja susilaukė sūnaus Vytauto.
