Vakarinis Vilniaus aplinkkelis galėtų būti baigtas jau kitais metais, tačiau greičiausiai taip nenutiks.
Sostinės savivaldybės paskelbtą konkursą laimėjusi bendrovė „Kauno tiltai“ negali pasirašyti sutarties ir pradėti darbų, mat dvi kompanijos kreipėsi į teismą ir paprašė sustabdyti šias procedūras.
Lietuvos apeliacinis teismas pakluso jų pageidavimams ir konkursą sustabdė. Bet keisčiausia, jog pasiskundusios įmonės „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ konkurse net nedalyvavo.
Negarbingas elgesys
„Suprantu, kad konkurencija kelių tiesimo sektoriuje didžiulė. Puiku, kad įmonės kaunasi dėl kiekvieno projekto.
Tačiau negalima elgtis taip negarbingai“, – taip sprendimą stabdyti sostinės vakarinio aplinkkelio konkursą įvertino susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Pasak politiko, nėra normalu, kad darbams numatytos ES lėšos dėl tokių dirbtinių kliūčių ilgai gali gulėti nepajudintos.
„Darbai nevyksta, pinigai nepatenka į Lietuvos ūkį, nemokami mokesčiai į biudžetą. Esame kaip tas šuo ant šieno – turime užsitikrinę ES paramą, bet negalime finansuoti itin svarbaus projekto“, – kalbėjo ministras.
Kalti netobuli įstatymai
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Rimvydas Gradauskas taip pat neslėpė, kad pastarasis atvejis yra itin ydingas: „Jeigu konkurse nedalyvauta ir nekonkuruota, čia jau nebe konkurencija, o intrigos.“
Jo nuomone, dėl to kalti ir netobuli įstatymai, leidžiantys konkurso rezultatus apskųsti kone bet kam iš pašalės.
Susisiekimo ministras R.Sinkevičius irgi pripažino, kad teisinė bazė nėra tobula. Kur kas efektyviau būtų įtraukti nuostatą, kad bylinėtis nusprendusi įmonė privalo pateikti atitinkamo dydžio užstatą, o pralaimėjimo teisme atveju jo netektų.
„Mes tokias sąlygas rengiamės numatyti skelbdami kitus konkursus. Dabar galima bylinėtis nors iki begalybės. O kai bus reikalaujama užstato, savimi bent kiek abejojantys verslininkai vargu ar išdrįs tai daryti.
Tačiau atgaline data taikyti tokių nuostatų negalime, todėl dabar belieka laukti“, – apgailestavo ministras.
Pirmas atvejis istorijoje
„Kauno tiltų“ atstovės Ievos Paliliūnienės teigimu, bendrovė laukia tolesnių Vilniaus savivaldybės veiksmų: „Mes laimėjome konkursą, tačiau kol sutartis nepasirašyta, nesame laikomi konkurso laimėtojais.“
Aplinkkelio statybos konkursą kovo mėnesį laimėjo bendrovė „Kauno tiltai“ su partneriais, pasiūliusi 89,692 mln. eurų kainą.
Įmonės vadovas Giedrius Cvilikas agentūrai BNS pripažino, jog per visą bendrovės veiklos istoriją toks atvejis, kai į teismą kreipiasi konkurse netgi nedalyvavusios bendrovės, yra pirmasis.
Jis neslėpė, kad laiku nepradėjus darbų nusikels ir jų pabaiga. Jei užtruktų ginčai teismuose, aplinkkelį būtų galima įrengti tiktai iki 2017-ųjų, o ne iki 2016 metų pabaigos, kaip numatyta šiuo metu.
Keisti latvių posūkiai
Iš pradžių ketinusi dalyvauti šiame konkurse „Latvijas tilti“ vėliau apsigalvojo – užuot išmėginusi savo jėgas konkurencinėje kovoje, kreipėsi į teismą. Kaip ir „Kauno keliai“.
Latvių nuomone, konkurso rengėjai numatė daug neteisėtų sąlygų, tad remiantis jomis sudaryta sutartis irgi būtų neteisėta, o nesustabdžius procedūrų būtų pažeistas viešasis interesas.
Tačiau Vilniaus savivaldybės specialistė Inga Simanonytė „Lietuvos rytui" tvirtino, kad „Latvijas tilti“ pretenzijas dėl konkurso sąlygų pateikė jau pasibaigus terminui, todėl ieškinys nepagrįstas, o viešojo intereso užtikrinimą jau įrodė žemesnės instancijos teismas.
Mat konkursą jau bandė stabdyti ir jame nedalyvavusios Suomijos kapitalo telekomunikacijų ir elektros tinklų statybos bendrovė „Eltel Networks“ kartu su Kauno signalizacijos montavimo bendrove „Legrana“.
Tačiau Vilniaus apygardos teismas atmetė bendrovių prašymą taikyti laikinąsias priemones – neleisti įmonei „Litgrid“ pasirašyti sutarties su rangovu, o jeigu ji būtų pasirašyta, ją nutraukti.
Sutartį su bendrove „Kauno tiltai“ buvo ketinama pasirašyti dar šį mėnesį, kai procedūras turėjo įvertinti Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) ir Transporto investicijų direkcija.
VPT atstovai vakar teigė nieko negalintys komentuoti, nes nėra gavę ekspertų išvadų.
Sustabdžius konkursą kelio statybos pradžia nusikeltų į 2015 metų rudenį.
Panašių atvejų būta, bet jie reti
Vilma Ramanauskaitė
Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatė
„Laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų bylose paprastai yra taikomos tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad vėliau teikiamo sprendimo nebūtų įmanoma įvykdyti, jei dabar viskas nebus sustabdyta.
Tai primena sąskaitos areštą, kai reikia išieškoti pinigus. Tiesa, viešųjų pirkimų metu tai taikoma rečiau, nes jie turi vykti greitai. Todėl tokia padėtis, kokia dabar susidarė dėl Vilniaus vakarinio aplinkkelio statybos konkurso, nėra dažna.
Teismų praktikoje jau yra pasitaikę atvejų, kai į teismą kreipėsi konkurse nedalyvavęs tiekėjas.
Paprastai tokios bylos būna greitai išnagrinėjamos, nes viešasis pirkimas skelbiamas būtent dėl to, kad tam tikros prekės ar paslaugos poreikis yra didelis.“
