„Kaip tik tam ir numatoma naudoti 2014 – 2020 m. Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtą naują metodą – integruotas teritorines investicijas (ITI). VRM skiriama tikslinė parama miestų infrastruktūros plėtrai ar bendruomenės, verslo bei savivaldos socialinėms inovacijoms nėra savitikslė ir vienintelė. Ją papildo kitų ministerijų įgyvendinami sprendiniai.
Pastarieji pagrįsti tuo, kad į miestą žiūrima kaip į visumą, kuri turi būti valdoma ir plėtojama kompleksiškai, o specifinės, „sektorinės“ problemos sprendžiamos tik kaip šios visumos dalys“, – sako Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėjas Gediminas Česonis.
Naujasis ITI metodas leidžia kompleksiškai spręsti socialines (nedarbo, migracijos, socialinės atskirties), ekonomines (neefektyvaus, nesubalansuoto ūkio), aplinkosaugines (oro, grunto, vandens ir vizualinės taršos) ir klimato kaitos problemas, derinti viešąsias, privačias investicijas ir bendruomenės iniciatyvas.
Ministerijos ir miestai taikydami ITI modelį gana sklandžiai bendradarbiauja transporto, miestų aplinkos, kultūros, pramonės modernizavimo srityse. Todėl naujuoju ES paramos laikotarpiu galės būti įgyvendinti „sumanaus miesto“ sprendimai, kvartalinės renovacijos, apleistų teritorijų pritaikymo verslui ir kitos kompleksinės priemonės, kurios būtų sunkiai įmanomos be ITI.
Rengiant ITI metodu pagrįstas vystymo programas privalomai konsultuojamasi su bendruomene ir socialiniais bei ekonominiais partneriais. Tam, kad prie bendrų rezultatų bendruomenė ir verslas galėtų prisidėti tiesiogiai, 2014 – 2020 m. bus siekiama suderinti du miestų plėtros instrumentus – ITI ir bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą. Iš bendruomenės, verslo ir vietos valdžios atstovų sudarytos vietos veiklos grupės savarankiškai valdys priemones, skirtas kovai su skurdu, inovatyvių socialinių paslaugų vystymui, atskirtį patiriančių žmonių užimtumo didinimui.
Penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose pagrindinis dėmesys kreipiamas į socialinių problemų turinčias, izoliuotas teritorijas ir teritorijas, kurias galima pritaikyti naujiems bendruomenės ir verslo poreikiams, , regionuose – į mažiau ekonomiškai išvystytus ar socialinių problemų turinčius 23 miestus (nuo 6 tūkst. gyventojų turinčius bei mažesnius savivaldybių centrus).
Naujasis urbanizmas. Kur gali būti taikomas?
Naujojo urbanizmo judėjimas XX amžiaus pabaigoje kilo kaip atsakas į besiplečiančius, resursus eikvojančius miestus, kurie tampa vis labiau priklausomi nuo automobilių, kuriuose tolsta vienos nuo kitų gyvenamosios ir darbo vietos, didėja atskirtis tarp viduriniosios klasės gyvenamų priemiesčių ir „blogų“, neprestižinių rajonų. Pagrindinis naujojo urbanizmo principas – kasdien reikalingus objektus galima pasiekti pėsčiomis, per 10 minučių. Taip pat svarbu ryšiai, mišri teritorijų paskirtis ir įvairovė, viešųjų erdvių prieinamumas, kokybiška architektūra, greta esantys, maišyti, įvairių dydžių, tipų, kainų būstai, didesnis miestų tankumas, patogus viešasis transportas ir energetinis efektyvumas.
2014 – 2020 m. ES investicijos Lietuvos miestuose bus nukreiptos į apleistų teritorijų senuosiuose pramoniniuose rajonuose pertvarkymą, buvusių stambių pramoninių objektų infrastruktūros pritaikymą smulkaus ir vidutinio verslo reikmėms, miestų centrinių dalių atgaivinimą, kompleksinį senųjų gyvenamųjų rajonų renovavimą. Investicijų sulauks ir bus regeneruojamos apleistos teritorijos, pavyzdžiui, kariniai miesteliai. Paprastai jie yra arti centro, o juose esanti bazinė infrastruktūra yra prastos būklės. Į tokias teritorijas kartais ateina pavienės smulkios investicijos, ekonominis aktyvumas jose dar nedidelis, tačiau jos turi gerą augimo potencialą, dideles privačių investicijų pritraukimo galimybes.
G.Česonio teigimu, dėmesio sulauks ir praėjusio amžiaus 6-8 dešimtmečių statybos gyvenamieji rajonai. Tokiuose rajonuose trūksta mašinų stovėjimo aikštelių, juos sunkiau pasiekti viešuoju transportu, prasta kiemų, gatvių būklė. Čia užstatymo tankumas nedidelis, didesnį plotą užima želdiniai, parkai, dauguma gyventojų dirba kitose miesto dalyse ar kituose miestuose, pastebimas aukštas nedarbo lygis, gyventojų senėjimas. Tokiose teritorijose bus gerinama gyvenamoji aplinka, sprendžiamos socialinės problemos, investicijos derinamos su daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija ir viešųjų paslaugų infrastruktūros atnaujinimu.
2014–2020 m. investicijos gali būti panaudotos ir formuojant gyventojų bei verslo traukos centrus miestų centrinėse dalyse, kur teritorija tankiai užstatyta, yra lankytinų, paveldo objektų, dideli transporto srautai, geras pasiekiamumas viešuoju transportu, infrastruktūra skirta viso miesto gyventojams. Tokios teritorijos turi nemažą darbo vietų kūrimo potencialą – gausiai lankomos miestų viešosios erdvės sudaro sąlygas verslininkams siūlyti naujas ar plėtoti esamas paslaugas.
Lietuva ES šalių kontekste
Tikslai, keliami integruotosios tvarios miestų plėtros veiksmų įgyvendinimui, labai glaudžiai susiję su Europos Bendrijų iniciatyvos URBAN patirtimi – Bendrijos iniciatyva URBAN I (1994-1999), kurią pratęsė URBAN II (2000-2006). Įgyvendinant URBAN I iniciatyvą siekta integruotai spręsti tipines urbanistinių teritorijų problemas, sukuriant palankią socialinę ir ekonominę aplinką. URBAN II tikslai išliko faktiškai tokie patys, tik dar daugiau dėmesio buvo skirta darniai miestų plėtrai.
Galima laikyti, kad 2014-2020 m. programavimo laikotarpiu įgyvendinant miestams skirtus projektus yra tęsiama URBAN iniciatyva, kurioje jau dalyvavo 165 Europos miestai. Integruotas miestų teritorijų regeneravimo strategijas įgyvendino daug didžiųjų ir mažesnių Europos miestų, tokių kaip Berlynas, Amsterdamas, Dublinas, Malmė, Bristolis, Saragosa ir kiti. Būtent URBAN įgyvendinimo metu buvo koncentruojamasi į kompleksinių miestų problemų sprendimą taikant integruotas strategijas. Nuo 2007 metų ši iniciatyva tapo sudėtine struktūrinių fondų lėšomis remiamų veiksmų programų dalimi.
