Bendradarbiavimo sutartį Raudondvario pilyje šeštadienį pasirašė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir Dziašano apskrities vicemeras He Quangenas.
Čia pat buvo pasirašytas dar vienas dokumentas – bendradarbiavimo sutartis tarp Dziašano ir Kauno laisvųjų zonų.
Sutartį parašais patvirtino Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdybos pirmininkas Freddis Opsomeris ir Dziašano Ekonominės ir technologijų plėtros zonos direktorius Lu Chunhao. Ceremonijoje taip pat dalyvavo ūkio viceministrė Rasa Noreikienė ir Seimo narys Antanas Nesteckis.
„Kinija – didžiulio ekonominio potencialo šalis, todėl pasirašius sutartį atsivers galimybės į Kauno rajoną pritraukti šios šalies investicijų“, – teigė meras V. Makūnas.
Investicijos smarkiai išaugs
Kinų teigimu, užsienio investicijos Dziašano apskrityje siekia 6 mlrd. JAV dolerių.
Kauno LEZ direktorius Vytas Petružis patvirtino, kad su dviem Kinijos kompanijomis jau pasirašyti ketinimų protokolai.
Kauno LEZ teritorija siekia 534 ha, šiuo metu 21 įmonei yra išnuomota 41,6 ha teritorijos (9,1 proc.). Čia investuota 358 mln. Eur, sukurta 1.660 darbo vietų.
„Jei į Kauno LEZ ateitų viena kinų bendrovė, jos investicijos būtų 10 kartų didesnės už dabar mūsų teritorijoje veikiančių įmonių investicijas“, – tvirtino V. Petružis.
Kauno LEZ įmonės vidutiniškai investuoja po 5–10 mln. eurų.
Pasak V. Petružio, kinai daugiausia investuoja į jau įgyvendintus tarptautinius energetikos, transporto projektus, įsigyja kompanijų akcijų. Plyno lauko investicijos, dėl kurių su kinais derasi Kauno LEZ, būtų išimtis.
Diržas ir kelias
He Quangenas pabrėžė, kad Kinija užsienio politikoje daugiausia dėmesio skiria vystyti infrastruktūrinius ryšius, kurti sausumos ekonominius koridorius ir jūrų prekybos kelius.
„Diržas ir kelias“ – tai prezidento Xi Jinpingo planas sujungti Aziją ir Europą. „Diržu“ vadinamas prekybos maršrutas, kuris nusidrieks sausuma nuo Kinijos per Centrinę Aziją, Iraną, Siriją, Turkiją ir pasieks Europą.
„Kelias“ – tai prekybos vandens maršrutas, prasidėsiantis Indijos vandenyno pakrantėje Kinijoje ir užsibaigsiantis Venecijoje. Šiame Italijos mieste, žyminčiame senojo Šilko kelio pradžią, „diržas" turėtų susisiekti su „keliu“.
Kinai kritikuojami dėl nepakankamai laisvos rinkos, tačiau yra pasiryžę kurti naujojo Šilko kelio jungtis. Lietuvoje juos taip pat domina Klaipėdos jūrų uostas.
F. Opsomeris teigė, kad naujos verslo jungtys kuriamos ir su Vokietija.
Neseniai buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Kauno laisvosios ekonominės zonos, Dziašano laisvosios ekonominės zonos ir Bavarijos klasterio „Chemi-Cluster Bayern GmbH“.
Domina galimybė mokytis
Svečiai iš Kinijos apžiūrėjo Kauno LEZ teritoriją ir apsilankė čia veikiančioje „Elintos“ įmonėje.
„Elintos“ direktorius Vytautas Jokužis pristatė trimačius skenerius, elektromobilių pramonei gaminamą įrangą, pademonstravo dviračiams skirtą elektrinį variklį „Rubee“.
Kinijos delegacija taip pat aplankė Karmėlavoje esantį sraigtasparnių pilotų mokymo centrą „Aircraft Support And Training Europe“, apžiūrėjo Raudondvario dvarą, nuvyko į Akademijos miestelyje įsikūrusį A. Stulginskio universitetą.
Rektorius Antanas Maziliauskas svečiams pateikė staigmeną – kinų kalba sukurtą universiteto interneto svetainę ir specialų lankstinuką apie šią aukštąją mokyklą.
Dziašane taip pat veikia unversitetas, pasirengęs megzti ryšius su lietuviais.
A. Maziliauskas pasakojo, kad A. Stulginskio universitete studijuoja vis daugiau užsieniečių – daugiausia iš Afrikos ir Azijos šalių.
„Mūsų universitetas nedidelis, bet labai šiuolaikinis. Turime gerą mokymosi bazę, bendrabučių, todėl mielai priimtume studijuoti ir kinus“, – kvietė rektorius.
