Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nario, Aplinkos apsaugos komiteto nario Arūno Dudėno, dar Seimo kadencijos pradžioje buvo paruoštos atitinkamos Miškų įstatymo pataisos, tačiau iki šiol nieko nepadaryta, kad Lietuvos mediena būtų perdirbama Lietuvoje.
Lietuvos valstybiniuose miškuose kasmet vidutiniškai iškertama apie 3,5 mln. kubinių metrų apvaliosios medienos.
Pagal dabartinę galiojančią aukcionų tvarką, didelę jos dalį įsigyja tarpininkai, kurie vėliau žaliavą perparduoda užsienyje. Tuo tarpu Lietuvos medienos perdirbimo pramonė patiria vietinės žaliavos stygių ir tai stabdo jos augimą, investicijas.
Skaičiuojama, kad dėl patirto žaliavos stygiaus pastaraisiais metais bankrutavo per 20 medienos perdirbimo įmonių. Medienos perdirbimo įmonėms ir toliau patiriant vietinės žaliavos deficitą, apie 15 tūkst. darbo vietų būtų ties praradimo riba, o tolimesnės investicijos – neįmanomos.
“Pirmumo teisė įsigyti Lietuvos medieną turėtų būti suteikta šalies perdirbėjams. Kalbas, kad gal tai kažkiek prasilenkia su europine teise, konkurencingumo principais, lengva paneigti. Teisės komitete buvo išaiškinta, kad tokias pataisas galima priimti“, – antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A.Dudėnas.
Jo teigimu, pagrindinis argumentas, priimant tokias pataisas, turėtų būti faktas, kad mediena sukuria daug didesnę pridėtinę vertę, kai žaliava yra perdirbama Lietuvoje.
Pasak Kaimo reikalų komiteto nario Kazio Grybausko ženkli dalis medienos išvažiuoja iš Lietuvos ir tai niekaip ekonomiškai nepateisinama.
Pasak A. Dudėno, Lietuva dėl egzistuojančios medienos pardavimo iš valstybinių miškų tvarkos praranda maždaug 230 mln. eurų. Todėl reikalinga esminė miškų ūkio valdymo reforma, kuri užtikrintų didžiausią socialinę ir ekonominę naudą valstybei iš jos valdomo turto, t.y., miškų.
„ Apie 2 mln. kubinių metrų Lietuvos miškuose iškertamos medienos kaip žaliava išvežama į Latviją, Lenkiją, Kiniją. Daugiausiai ją išveža vietiniai perpardavinėtojai arba užsienio perdirbėjams atstovaujančios įmonės. Deja, bet Lietuva liko vienintelė valstybė regione, kurioje medieną iš valstybinių miškų gali įsigyti visi norintys. Tiek kaimyninės šalys, tiek Kinija, parduodant medieną iš valstybinių miškų, prioritetą teikia vietinei pramonei.
Šiandien jau pačios urėdijos pripažįsta egzistuojančios aukcionų tvarkos nelankstumą. Perpardavinėtojai dirbtinai sukelia medienos kainą, kuri neatitinka realios rinkos kainos. Tokiu būdu dalis geriausios rūšies medienos lieka nenupirkta, taip ji praranda vertę, sugenda ir galiausiai būna parduota kaip malkos“, – situaciją vertino K. Grybauskas.
„Man tikrai norėtųsi, kad būtų atskirti du dalykai. Atskirtas medienos perdirbimo verslas ir prekyba. Prekyba – anoks čia verslas“, – piktinosi parlamentaras.
Jo teigimu, mediena turėtų būti parduodama susiformavusiomis rinkos kainomis.
„Turime daugiau kaip 200 tūkst. miškų, kurie neturi savo gaspadorių“, – skaičius pateikė Seimo kaimo komiteto narys. Pasak jo, 10 proc. miškų neduoda jokios naudos – jie tapo savotiškais rezervatais.
Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojo Artūro Skardžiaus teigimu, vyriausybės programoje akcentuojama, kad Lietuvos miškai yra šalies turtas ir garantas.
„Tuo tarpu žaliava, kuri gali sukurti pridėtinę vertę, keliauja į užsienį. Perdirbtos medienos pridėtinė vertė 15 kartų viršija žaliavos teikiamą vertę“, – teigė parlamentaras.
Jis pažėrė nemažai kritikos miškų urėdijoms, kurios daro viską, kad išlaikytų buvusias žaliavos pardavimo apimtis.
„Yra ketinimai Mažeikiuose medienos perdirbimo statyti gamyklą (turima omenyje „Ikea“ gamykla – red.) ir staiga pasigirsta, kad Lietuva negali užtikrinti žaliavos. Tai niekuo nepagrįsti teiginiai.
Miškai – ne urėdų, o valstybės turtas. Jie gauna valstybinį atlyginimą ir turi užtikrinti žaliavos tiekimą“, – sakė parlamentaras.
A.Skardžius teigė dar dirbdamas Audito komiteto pirmininku pastebėjęs, kaip netinkamai vykdoma šio valstybės turto apskaita.
„Generalinė urėdija už 50 mln. litų įsigijo stebėjimo kameras, kurios neveikė, o tinkamoms matavimo priemonėms pinigų nerado. Nežinau, ką iš viso daro urėdijos? Valstybės turtas parduodamas rietuvėmis, jis iškeliauja svetur“, – piktinosi parlamentaras.
Jo nuomone, urėdijos, atiduodamos medienos atliekas tarpininkams, vykdo nuostolingą veiklą.
„Jos pačios, o ne tarpininkai, turėtų jų iš medienos atliekų biokuro ruošimu užsiimti. Esame paskaičiavę, kad būtų galima sutaupyti 100 eurų naftos tonos ekvivalentui. Mes už tai, kad šiluma pigtų ir baigtųsi tarpininkų era“, – sakė A.Skardžius.
