Pasak A.Zabulio, Lietuvoje dar nėra buvę tokio projekto, kuriam
visi pritartų, nes Lietuva pagal darbo santykių laisvumą gali būti
prilyginama vidurio Afrikos valstybėms. Jis pripažino, kad tokio
projekto priėmimui reikalinga politinė lyderystė.
„Čia mano nuomonė, bet aš tą nuomonę išsakysiu.
Prezidentė yra institucija, kuriai nevalia pateikti 300-400
puslapių. Aš kai skaitau prezidentės žodžius, pasakymus, aš
puikiai suprantu, kad į tuos rūmus turėtų ateiti konkretus
siūlymas. Tuo metu to konkretaus siūlymo nebuvo. Dabar jo griaučiai
aiškėja ir manau, kad jos vertinimas bus visai kitoks. Bet vėl gi,
tai yra mano nuomonė“, – sakė A.Zabulis.
Mokslininkų grupei parengus naują socialinį modelį,
socialiniams partneriams buvo išsiųsti Darbo kodekso, Užimtumo,
Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Nedarbo socialinio draudimo,
Socialinio draudimo pensijų ir kitų siūlomų keisti teisės aktų
projektai. Prezidentės nuomone, tai yra brangiai pirktas pasiūlymų
kratinys ir lėšų švaistymas, o tokį darbą turėjo padaryti pati
Vyriausybė.
„Nesmagu, kad dar nepradėjus svarstyti klausimo, prasidėjo
žiaurus „piarinis“ karas, kada klausimai yra pakankamai svarbūs,
susiję su tokiais terminais, kaip skaidrumas, pažanga,
konkurencingumas – kalbu apie darbo santykių lankstumą, apie
keliasdešimt metų nekeistus kai kuriuos Darbo kodekso punktus“, –
sakė A.Zabulis.
Jo teigimu, principinis Valstybės pažangos tarybos pritarimas
yra ir delsti galima nebent kelis mėnesius.
„Patikėkite, turbūt niekados nebuvo teikiamas klausimas, kurį
taip stipriai palaikytų darbdaviai. Mes matome, kad šiandien nuo
Estijos pagal atskirus parametrus šitoje srityje skiriamės kartais
ir prilyginame save vidurio Afrikos valstybėms, o kapitalas juda
greitai, žmonės turi pasirinkimo laisvę“, – tvirtino A.Zabulis.
Lietuvos pramonininkų konfederacija skaičiuoja, kad naujasis
socialinis modelis padėtų sukurti apie 90 tūkst. naujų darbo
vietų.
„Yra paskaičiuotas tam tikras ekonominis poveikis. Niekas
nekalba apie teigiamus pasikeitimus darbo rinkoje ir ekonomikoje, nes
priėmus pasiūlymus turėsime iki 90 tūkst. papildomų kokybiškų
darbo vietų. Tai leistų tikėtis darbo užmokesčio padidėjimo iki
3-5 proc. tam tikrose grupėse“, – teigė Lietuvos pramonininkų
konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Osvaldas
Čiukšys.
Darbdavių atstovai skeptiškai įvertino profesinių sąjungų
vadovų išsakomą kritišką nuomonę.
„Kai mes kalbame apie nesutarimus su profesinėmis sąjungomis,
mūsų žiniomis, jos atstovauja 4,5 proc. šalies darbuotojų. Ir kai
mes kalbame apie nesutarimus, klausimas, ar mes kalbame su
profsąjungų veikėjais apie jų nuomonę, ar vis dėlto mes kalbame
apie daugumos dirbančių Lietuvos žmonių nuomonę. Galbūt tie
procentai yra ne visiškai tikslūs, bet iš esmės teisingi.
Lietuvoje yra 10-11 proc. žmonių, neturinčio darbo, ir klausimas,
ar mes turime koncentruotis į nesutarimus su profsąjungomis, ar
pagalvoti apie tai, kad darbą turi gauti bedarbiai“, – tvirtino
Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.
Jo teigimu, Darbo kodeksas galėtų padidinti Lietuvos
konkurencingumą.
„Žmonės turės daugiau darbo ir gaus geresnius atlyginimus.
Tai, mūsų nuomone, yra labai svarbu ir ne tiek svarbu, ką galvoja
(profesinių sąjungų - BNS) vadovai, kurių mes negalime turbūt
įtikinti ir kurie atstovauja 4,5 proc. žmonių“, – tvirtino
R.Valiūnas.
Jo teigimu, darbdaviams svarbiausi klausimas yra paprastesnis
priėmimas į darbą, laisvesnis darbuotojų atleidimas bei
modernesnis viršvalandžių skaičiavimas.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus
socialinį modelį prilygino epochos įvykiui.
„Greitai paaiškės, ar mes esame 21 amžiuje, ar to dar teks
palaukti, nes moderni visuomenė pasižymi ne tiek darbdavio, bet ir
darbuotojo sąmoningumu“, – teigė jis.
V.Sutkus sukritikavo ir darbą Trišalėje taryboje, kurioje dirba
darbdavių, profesinių sąjungų ir Vyriausybės atstovai.
„Aš esu nuoseklus Trišalės tarybos kritikas, nes tai yra
praėjusio amžiaus reliktas, kai už vieno stalo sėdi darbdaviai,
už kito – darbuotojai , kurie yra pagal nutylėjimą tarsi priešai.
Ir yra kažkas per vidurį, kuris juos reguliuoja. Taip seniai
nebėra, pasaulis tapo spalvingesnis, įvairesnis, modernesnis ir mes
turime kitaip galvoti. Darbo santykių lankstumas duoda naudą
visiems“, – tvirtino V.Sutkus.
