Lietuvoje – vos trys augintojai
Apie 1,5 euro. Tiek ir šį, ir praėjusį savaitgali sostinės ūkininkų turgeliuose kainavo 200 ml dydžio krienų indelis. Dažniausiai juos pardavinėjo ūkininkai, į turgavietes atsivežę kitų prekių – bulvių, daržovių, o kai kurie – ir šiltnamiuose priaugintų žalumynų.
Jie sutarkuoja prie namų suleidusių krienų šaknis, ir, šliukštelėję vandens, įbėrę druskos ir parūgštinę actu arba citrinos sultimis, sukamšo į stiklainiukus.
Rimčiau krienų gamyba mūsų šalyje verčiasi vos trys ūkininkai. Vienas jų – Marijampolės rajone, Gudelių kaime besidarbuojantis Mindaugas Smilgys. Tačiau ir jam tenka atremti ne tiek prekybos tinklų, kiek lenkiškus krienus atgabenusių pardavėjų konkurenciją.
„Gaminame krienus jau penkerius metus. Gaila, bet ūkininkų užaugintų ir paruoštų vartoti krienų paklausa Lietuvoje mažėja. Visa bėda, kad dauguma žmonių nejaučia skirtumo tarp krienų, kuriuos pagamina kaimo žmonės ir tų, kuriuos perka prekybos centruose“, – sakė M.Smilgys.
Jauni žmonės apskritai apie krienus nusimano tik tiek, kiek jų užkanda kartu su Tolimųjų Rytų patiekalais, pavyzdžiui, su japoniškais „Wasabi“. O kaimo darže iškastų ir maistui paruoštų krienų apskritai nebūna ragavę.
Parduotuvės išsižadėjo
M.Smilgys dažniausiai krienus, kaip ir kitus savo gaminius – sėmenų ar kanapių aliejų, pardavinėja turgavietėse.
„Prieš metus jų tiekėme ir vienai kitai parduotuvei, bet nutarėme, kad geriausia prekybos vieta – turgeliai. Tuomet žmonės mato, ką ir iš ko perka“, – kalbėjo M.Smilgys.
Krienus jis augina maždaug pusėje hektaro žemės. Tiek ploto pakanka, kad šio augalo šaknų pakaktų ir sau, ir kietiems smulkiems perdirbėjams aprūpinti.
Krienų šaknys iškasamos vėloką rudenį, iki šalnų, ir laikomos drėgnai, dažniausiai rūsiuose.
„Galima jas kasti ir pavasarį, bet tuomet ir taip užgriūna begalė darbų – nebelieka tam laiko“, – užsiminė ūkininkas.
Eksportas dar kuklus
Pasak Mindaugo, ūkį apie 2010-uosius jis perėmė iš tėvo, kuris krienų auginimu vertėsi seniai, maždaug nuo 2002-ųjų. Ir juos eksportuodavo net į Vokietiją.
„Vokiečiai pirko ne gaminius, bet krienų šaknis. Labai stropiai reikėdavo jas paruošti – daug reikėjo rankų darbo. Tad ilgainiui tiekimo vokiečiams teko atsisakyti“, – sakė M.Smilgys.
Jo šeimos pagamintų krienų per Velykas užkanda ir emigracijoje gyvenantys lietuviai, – tiekėjai pasirūpina, kad jų atsidurtų vienoje kitoje Airijos ar Anglijos lietuviškų maisto produktų parduotuvėje.
Anot pašnekovo, žmonėms labiausiai nepatinka, kai krienai parūgštinami sintetine citrinos rūgštimi. Todėl vietoj jos, įmaišydami į krienus šiek tiek vandens, o į kai kuriuos – ir burokėlių, ūkininkas pila šiek tiek obuolių acto.
„Prieš Velykas krienai pabrango. Už 270 g indelį aš prašau 1,4 euro“, – sakė M.Smilgys.
Prekybos centrai mindžikavo
Garsusis Kelmės rajono ūkininkas A.Vaupšas krienais yra užsodinęs 15 hektarų žemės. Joje krienų šaknis ūkio darbininkai kasa vėlyvą rudenį bei pavasarį, kai tik „išeina“ pašalas.
Tokį sklypą krienams ūkininkas atriekė ne iš karto. Reikėjo ne vienerių metų, kol prekybos centrai įsileido gomurį žnaibančius jo gaminius.
„Patys auginame krienus. Nevežame jų šaknų iš kokios nors Kinijos. Nemaišome į juos jokių tūrį padidinančių priemaišų, – krakmolo ar dar ko nors. Todėl gamybos savikaina yra gana didelė.
Su prekybos tinklais ilgokai teko derėtis, kol jie susistatė indelius parduotuvių lentynose. Mano krienai jiems buvo per brangūs. Nepirko jų daugiau tol, kol pirkėjai neparagavo. O paskui prekyba įsibėgėjo“, – sakė A.Vaupšas.
Šio ūkininko gamybos ceche sutarkuotais krienais „Tikriems vyrams“ prekiaujama „Norfos“ parduotuvėse. „Iki“ prekybos centrų lentynas krienai pasiekia su prekybos ženklu „Iki ūkis“.
Nuo A.Vaupšo krienų nenusigręžia nė mažos parduotuvėlės, prekiaujančios tuo, ką užaugina ar pagamina smulkieji ūkininkai. Pavyzdžiui, ūkininko iš Kelmės krienų galima nusipirkti ir sostinės „Senamiesčio krautuvėlėje“.
„Euras kainos nepakeitė. Kiek kainavo mano krienai pernai, tiek ir dabar kainuoja“, – patikino ūkininkas.
Pasiūlymų margumynas
Rinktis krienų Velykoms parduotuvėse yra iš ko. Kėdainių konservų fabriko „Naminių“ krienų“ 250 g indelis kainuoja apie 1,2 euro, 180 g „Daumantų krienų“ stiklainiukas – apie 0,7 euro. Panaši ir įmonės „Vilniaus konservai“ sutarkuotų „Viko“ krienų kaina.
Savo prekės ženklus turintys prekybos tinklai krienų užsisako ir pas Lenkijos gamintojus. Pavyzdžiui, kaimynai tiekia „Maxima Favorit“ krienus. Jų indelis, atsižvelgiant į sudėtį, kainuoja apie 0,58-0,78 euro.
Didžiosios konservų gamybos įmonės krienų šaknis importuoja, dažniausiai iš Lenkijos arba Kinijos.
Trečdalis renkasi krienus
Apklausos rodo, kad beveik trečdalis Lietuvos vartotojų kiaušinius valgo su krienais. Kas antras – 52 proc. – šalies gyventojas atsakė, jog dažniausiai kiaušinius pagardina majonezu. Beveik trečdalis – 31 proc. – apklaustųjų kiaušinius mėgsta užkąsti krienais, beveik penktadalis – 20 proc. – apsiriboja druska, o 16 proc. respondentų juos valgo su juoda arba balta duona.
Tai parodė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Respondentai galėjo pasirinkti kelis atsakymo variantus.
Algio Kairio, skonio meistro, kulinaro, teigimu, majonezas į Lietuvą atkeliavo neseniai, sovietiniais metais. Anksčiau lietuviai kiaušinius dažniau pagardindavo krienais.
„Majonezas naudojamas daugelyje šalių – nuo Azijos iki Amerikos. Pavyzdžiui, kinai turi net kelias majonezų rūšis. O štai Prancūzijoje senesniais laikais virėjas, norėdamas įsidarbinti prabangiame restorane, savo meistrystę turėdavo įrodyti būtent pagamindamas majonezą“, – sako „Daumantų“ pagardų kūrėjas.
Jo teigimu, atsiranda ir tokių, kurie kiaušinius valgo su pomidorų padažu, tačiau daugiau eksperimentuoti lietuviai vis dar nelinkę, ypač per tokią tradicinę šventę kaip Velykos. O mėgstantiems kiaušinius valgyti ir su majonezu, ir su krienais, kulinaras siūlo sumaišyti šiuos pagardus. Pasak jo, toks padažas išsiskiria subtiliu skoniu.
Apklausa parodė, kad krienus dažniau renkasi moterys (33 proc.) nei vyrai (29 proc.), o su druska juos užkanda dažniau vyrai (20 proc.) nei moterys (19 proc.).
