Pasak jo, tradicinių prekių eksportas kasdien darosi vis sudėtingesnis – tokios prekės gaminamos daugelyje šalių, tad su jomis užimti tvirtą poziciją rinkoje yra labai sunku. Konkurencinį pranašumą įgyti padeda tik labai aukšta šių prekių kokybė bei maža kaina. O tai pasiekti beveik neįmanoma.
„Darydamas kaip visi nedaug pasieksi. Turi išdrįsti daryti kitaip“, – sako profesorius, pridurdamas, kad Lietuvos verslininkai turėtų dažniau surizikuoti ir ieškoti naujų krypčių.
Pasak SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės, prekių eksportas šiuo metu yra smarkiai išsiveržęs į priekį, tačiau paslaugų eksportas kuria didesnę pridėtinę vertę šalies ekonomikai. Statistika rodo, kad 2014 m. prekių pardavimas užsienyje 4 kartus viršijo paslaugų eksportą. Visgi praėjusias metais prekių eksportas sumažėjo 0,9 proc., palyginti su 2013 m., o paslaugų – išaugo 9,4 proc., taigi paslaugų eksportas auga veržliau negu prekių pardavimas užsienyje.
Ateitis – žinių eksportas
„Kai manęs klausia, ką veikiu įmonėje „Biotechpharma“, aš atsakau – nieko. Neveikiu nieko, nes aš parduodu žinias“, – juokiasi profesorius, kurio įmonė pagal klientų užsakymus kuria biofarmacinius preparatus.
Anot jo, būtent žinių eksportas – Lietuvos verslo išsigelbėjimas ateityje. Informacinės technologijos, šviesos technologijos, biotechnologijos, medicinos pramonė – sritys, kuriose jau šiandien lietuviams neblogai sekasi kurti aukštą pridėtinę vertę turinčius produktus, paklausius globalioje rinkoje.
„Vien biotechnologijų sektorius kasmet sugeneruoja 2 – 2,5 mlrd. litų Lietuvos BVP. Tokie įspūdingi skaičiai pasiekti vien per paskutinį dešimtmetį“, – sako prof. V. A. Bumelis.
Profesorius prisimena, kad 2011 metais tik įkūrus „Biotechpharma“, pardavimai siekė 100 tūkst. litų, o 2015 metais – 15–20 mln. eurų. Toks spartus finansinis augimas – ėjimo į globalią rinką rezultatas.
Žinių ekonomikos eksportas pasižymi atsparumu geopolitiniams neramumams. „Šios sritys nebijo, ką kaimynas pasakys, ar jis norės, ar nenorės mūsų gaminamų mėsos gaminių, pieno produktų. Žinių, jomis pagrįstų technologijų reikia visada ir visiems ir tai leidžia nesikoncentruoti į vieną rinką“, – sako prof.V.A.Bumelis.
Visgi Lietuvoje išnaudojame dar ne visas galimybes. „Lietuva yra jūrų valstybė, o jūra – įvairių gėrybių, mikroorganizmų atmainų, kurias biotechnologijų pagalba galim panaudoti tiek medicinai, tiek kitoms sritims, šaltinis. Tačiau mes iš Baltijos jūros kažkodėl pasiimam tik silkę ir nieko daugiau“, – juokiasi įmonės „Biotechpharma“ vadovas. Pasak profesoriaus, aukštosios technologijos neturi būti matomos vien kaip priedas, jos turi būti strateginė šalies kryptis. Situacija Rytuose parodė, kad neprognozuojami kaimynai gali sukelti daug nepatogumų, todėl laikas verslui sukti kitur.
Pasak V.Tauraitės, Lietuvos paslaugų eksporto plėtra turi gerų perspektyvų. „Šiuo metu Lietuvos paslaugų eksporto struktūroje dominuoja santykinai neaukštos pridėtinės vertės paslaugos. 60 proc. viso paslaugų eksporto pernai „užėmė" transporto sektorius. Transporto paslaugų įsitvirtinimui pasitarnauja Lietuvos padėtis strateginėje kryžkelėje tarp Vakarų ir Rytų, tačiau šių paslaugų perspektyvas temdo neapibrėžtumas dėl veiklos galimybių Rusijos rinkoje.
Didesnių vilčių aukštesnės pridėtinės vertės paslaugų eksportui teikia pastaraisiais metais Lietuvos pelnyta reputacija užsienio kompanijų centrų steigimo srityje. Antai pokriziniu laikotarpiu telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinių paslaugų eksportas išaugo daugiau negu 2 kartus, nors jo dalis, palyginti su visu paslaugų eksportu, 2014 m. vis dar sudarė tik 3,6 proc. Tuo tarpu verslo paslaugų eksportas ūgtelėjo 1,9 karto ir pernai sudarė 7,4 proc. paslaugų eksporto,“ – sako SEB banko vyriausioji analitikė.
Raktas – mąstyti globaliai
Įmonės „Biotechpharma“ vadovo teigimu, planuodami savo veiklą Lietuvos verslininkai turi nustoti mąstyti lokaliai. Situacija Rytuose parodė, kad neprognozuojami kaimynai gali sukelti daug nepatogumų, todėl laikas keisti požiūrį.
„Geras pavyzdys yra Izraelis. Ši šalis mąsto tik globaliai, neapsiriboja vien savo šalies poreikių tenkinimu. Pradžioje jie planavo gyventi iš citrinų, apelsinų ir mandarinų. Visgi greitai suprato, kad šitaip neišgyvens, nes jų daug yra ir kitose šalyse. Tada jie pasuko aukštųjų technologijų link ir jas labai greitai pradėjo taikyti žemės ūkyje. Tai padidino darbo efektyvumą, kas, nepaisant didesnių atlyginimų darbuotojams, leido jiems rinkoje konkuruoti kaina“, – pavyzdį pateikia profesorius.
Kol kas Lietuvai to trūksta, tačiau, profesoriaus teigimu, jau pradedame judėti teisinga linkme, ieškoti naujų rinkų. Viena iš to priežasčių – geopolitinė situacija, kuri skatina Lietuvos verslininkus permąstyti, ką labiau vystyti, kas mums padėtų išsilaikyti.
Profesoriaus teigimu, tam, kad pasivytume senąsias Europos šalis, turime didinti darbo našumą – taikyti naujausias technologijas, investuoti į naujus, pažangius sektorius, ieškoti naujų krypčių. „Negalime išgyventi vien iš žemės ūkio sektoriaus, o jei jau kalbam apie jį – ten reiktų mažinti ir žmonių skaičių, ir diegti daugiau technologijų, nes tam yra daug potencialo“, – sako prof.V.A.Bumelis.
Be to, profesorius atkreipia dėmesį, kad Lietuvai reikia daugiau gamybos. „Pagalvokite, kai skrendate per Vokietiją, kokį vaizdą matote? Daug mažų miestelių, o kiekviename iš jų – du dideli gargarai. Kas ten? Fabrikai. Vokiečiai daug gamina, ne tik perka ir parduoda – kaip dažniausiai darome mes. Todėl vokiečiai ir yra turtinga tauta“, – sako profesorius.
„Žinoma, galima rinktis ir tokį kelią kaip Šveicarija. Jie gyvena iš finansų. Bet šalia to yra ir tikslioji mechanika, biotechnologijos, slidinėjimas. Bet jie nepasirinko gyventi vien iš slidinėjimo, nors tikrai galėjo. Taip jau padarė graikai, manydami, kad pas juos šilta, daug saulės, todėl visi turi jiems vežti savo pinigus. Matom, kas iš to išėjo“, – pavyzdį pateikia „Biotechpharma“ vadovas.
Lietuvai – svarbūs pokyčiai
Ateinančius metus biotechnologijų įmonės vadovas mato pakankamai pozityviai. „Sektoriai, kuriuose dirbu – nevalstybinės medicinos ir biotechnologijų sektorius – juda į priekį ir taip bus, jei nebus didelių geopolitinių kataklizmų“, – sako profesorius.
Pasak jo, nors greičiausiai nebus tokio spartaus BVP augimo kaip planuota, tačiau Lietuvos verslas judės į priekį. „Verslininkai pradeda sparčiai persiorientuoti nuo didžiojo kaimyno. Kuo greičiau pamiršim didžiojo kaimyno rinką, tuo bus geriau tiek Lietuvos ekonomikai, tiek mūsų šalies gyventojų mentalitetui,“ – teigia profesorius.
Jo teigimu, verslui einant globalumo link bus ir kitų gerų pokyčių. Pavyzdžiui, darbo užmokesčio srityje. „Praeis dešimt metų ir mes užmiršim, kad mūsų algos labai skiriasi nuo senųjų Europos šalių gyventojų algų. Nebegalėsim sakyti, kad esame pigios darbo jėgos šalis. Tad jau šiandien turime pradėti tam ruoštis, suprasti, kokios yra mūsų galimybės, kokiose srityse galim konkuruoti su kitomis šalimis“, – sako prof.V.A.Bumelis.
Į Lietuvos, kaip pigios darbo šalies, įvaizdžio keitimą dėmesį atkreipia ir SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė. „Nors tai nėra pats maloniausias aspektas, tačiau Lietuvos paslaugų eksportą kol kas skatina ir vienas žemiausių ES darbo užmokesčio lygis. Žinoma, lietuviai vertinami ir kaip kompetentingi, aukštos kultūros darbuotojai. Dėl šių veiksnių derinio Lietuvos paslaugų įmonės tikrai turi erdvės toliau skleisti sparnus į užsienio rinkas. Iš kitos pusės, Lietuvos darbo užmokesčio lygis neišvengiamai artės Vakarų šalių link“, – sako ekonomistė.
