Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) pristatė strategiją „Europa 2020“, kurios tikslas – suvienodinti abiejų lyčių pajamas. Pagal perkamosios galios standartą vidutinis europiečių moterų darbo užmokestis 20 procentų mažesnis, nei vyrų. Taip pat – ir pensijos. Kiekvienos šalies žurnalistams buvo pasiūlyta pasirinkti pensininkų porą ir išsiaiškinti, ką apie tai galvoja žmona ir vyras.
Vyras užsidirbo daugiau
Moteris trejais metais vyresnė už savo vyrą Ričardą. Jie abudu dirbo nekvalifikuotus darbus visą gyvenimą – buvo kiemsargiai, valytojai, pagalbiniai darbininkai statybose ir net įrenginėjo šviesoforus Vilniuje, kai savivaldybė buvo paskelbusi jų skubaus atnaujinimo vajų.
„Mudu abu dirbom iš visų jėgų, bet aš gaunu gerokai mažiau, negu mano vyras. Kai pritrūksta vaistams ar kokiems savo reikalams, turiu kaulyti iš Ričardo“, – sakė iš Vilniaus rajono į Kauną persikėlusi moteris.
Danutės pensija mažesnė 45 eurais. 66 metų Ričardas kas mėnesį gauna 240 eurų. Pora apsigyveno Danutės tėvų namuose, kai mirė motina. Moteris yra ligota, vienas sūnus mirė vaikystėje, o du emigravę į Airiją. Tėvų namą reikia remontuoti, bet Danutė santaupų neturi, nes menką sutaupytą sumą atidavė jaunėliui sūnui, kuris į Airiją išsikraustė su šeima. Šeimos tėvas Ričardas santaupų neturėjo, nors visą gyvenimą uždirbo daugiau.
„Ričardas visada pirkosi sau, ko jam pačiam reikia, o sūnums turėjau uždirbti aš. Bet jei net jis būtų buvęs dosnus šeimai, vis tiek neteisinga, jog valstybė man moka mažesnę pensiją“, – aiškino Danutė.
„Kodėl neteisinga?“
„Nes aš auginau vaikus ir namuose vilkau visą krūvį. Taip, vyro stažas ilgesnis, bet jis negimdė, nesirgo ir tik per barnius pavykdavo priprašyti, jog pabūtų su vaikais arba sutaisytų sugedusį rakandą. Vyro ligos – nuo linksmybių, o mano – nuo chroninio persidirbimo darbe ir namuose“, – kalbėjo pensininkė.
Uždarbiauti negalėjo
„Kodėl jūs užsidirbote mažiau?“, – paklausiau Danutės.
„Jaunystėje dirbau vaikų darželyje valytoja. Padėjau virėjai perkelti puodą su karštu vandeniu, įvyko persileidimas. Ilgai gydžiausi, nes po operacijos pakliuvo infekcija ir išsivystė kraujo užkrėtimas. Darželis nebuvo bloga vieta, bet niekas nenorėjo laukti, kol išsikapstysiu. Po pusmečio paprašė, kad išeičiau savo noru, nes vedėja norėjo priimti savo giminaitę. Išėjau ir nutrūko stažas, nes ne taip greitai pavyko susirasti kitą darbą, kaip maniau sutikusi išeiti“, – sakė Danutė.
Vos moteris vasarą įsidarbino tvarkyti miesto gėlynų, paaiškėjo, jog vėl pastojo. Danutei tapo per sunku kilnoti dėžes su gėlių sodinukais ir kaisti saulėje gatvių sankryžose. Jai teko palikti šį darbą, kai 27 laipsnių karštyje vidurvasarį nualpo.
Pirmasis vaikas gimė turėdamas širdies ydą ir nuolat sirgo.
„Tokio vaiko neatiduosi nei į lopšelį, nei į darželį, nors bandėme. Realiai visa vaiko priežiūra, namų ruoša teko man. Vyras nebuvo girtuoklis, bet kartais, kai su draugais sėsdavo prie alaus, imdavo girtis, jog jis visus išlaiko, o aš gyvenu it ponia baltomis pirštinėmis. Jam net galvon neatėjo, jog būčiau mieliau susikeitusi su juo vietomis“, – pasakojo žmona.
Berniukas mirė sulaukęs trejų metų.
Neskriaudė, bet ir nepadėjo
Kai vienas po kito gimė dar du pametinukai sūnūs, apie darbą nebuvo nė ko galvoti, nes joks darbdavys tokios darbuotojos paprasčiausiai nenorėjo priimti.
D.Butkienė nuolatinį darbą susirado tik kai sūnums suėjo treji ir ketveri metai.
„Sykį, kol berniukai buvo mažesni, buvau gavusi labai gerą pasiūlymą valyti brangią medicininę aparatūrą. Labai norėjau eiti, nes man atrodė, kad dirbti tarp medikų turėtų būti labai įdomu. Siūliau vyrui įsitaisyti naktiniu sargu, o dieną prižiūrėti vaikus, kad ir aš galėčiau dirbti ir nesėdėčiau uždaryta tarp puodų. Sakiau, kad ir man reikia darbo stažo, bet jis tik pasijuokė, kad boboms taip skyrė Dievas“, – sakė Danutė.
Sutuoktinis kaltina tradicijas
„Kodėl jūs nesutikote, kad žmona kiek padirbėtų jaunystėje ir užsidirbti reikiamą stažą? Ar norėtumėte dabar su ja susikeisti vietomis?“ – pasiteiravau Ričardo.
„Na, mūsų jaunystės laikais nebuvo priimta, kad darbo atsisakytų vyras arba jį keistų dėl to, kad ir žmona nori dirbti. Kai vaikai paaugo ir nustojo sirgti, ji susirado darbą. Be to, niekas negalvojo, jog keisis santvarka ir kiekvienas gaus tiek, kiek yra užsidirbęs“, – kalbėjo R.Butkus.
„Ką turėtų daryti valstybė, jog ir vyras, ir moterys senatvėje būtų aprūpinti vienodai?“
„Neįsivaizduoju. Na, gal būtų teisinga, jog vyras irgi galėtų imti tėvo atostogas, kad daugiau darbo įdėtų namuose. Bet mano kartos vyrai tikrai su tuo nesutiktų. Niekad neatėjo galvon paklausti, ar mūsų sūnūs sutiktų laikinai mesti darbus, jei jų žmonos jaudintųsi dėl darbo stažo ir karjeros. Nesu tikras. Na, nebent valstybė prievarta išvarytų auginti vaikų. Nors kas juos žino, – reikės paklausti“, – sakė Ričardas.
Ką moterų labui nuveiks Europa
2010 metų duomenimis, ES moterų dalyvavimas darbo rinkoje skaičiuojant pilnos darbo dienos atitikmenį vidutiniškai buvo 41 procentas, o vyrų – 56 procentai. Blogiausia moterų padėtis darbo rinkoje Maltoje, o geriausia – Švedijoje.
Strategija „Europa 2020“ numato pasiekti, kad 75 procentai 20-64 metų amžiaus gyventojų (vyrų ir moterų) turėtų darbą.
Tai vienas iš lyčių lygybės prioritetų. Daug dėmesio bus skiriama įstatymams bei priemonėms, kurios padės įtraukti vyrus į vaikų ir kitų šeimos narių priežiūrą, kad tai nebūtų vien moterų pareiga.
Taip pat priemonėms, skirtoms geresnei darbo ir asmeninio gyvenimo įsipareigojimų pusiausvyrai užtikrinti.
