„Papildomos investicijos pasitarnautų tik vienam tikslui –
pagerintų LJL kredituojančio SEB banko padėtį. Ataskaitų
paskelbimo dieną LJL buvo pradelsusi 13 mln. eurų paskolos
grąžinimo terminus, todėl įmonės vadovams reiktų kalbėti ne
apie naujas investicijas, o pripažinti, kad sprendžiamas įmonės
išgyvenimo klausimas“, – pranešime spaudai sakė Investuotojų
asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.
Susisiekimo ministro patarėjas Ričardas Slapšys anksčiau BNS
teigė, kad LJL kapitalą norima didinti maždaug 8 mln. eurų.
LJL vadovas Audronis Lubys BNS tuomet teigė, kad lėšas bendrovė
galėtų panaudoti dviem 10 metų senumo „Handy size“ laivams
įsigyti.
Praėjusių metų LJL ataskaitų auditą atlikusi verslo
konsultacijų bendrovė KPMG išreiškė sąlyginę nuomonę dėl
įmonės veiklos tęstinumo. KPMG nurodė, kad 2014 metų pabaigoje
LJL trumpalaikiai įsipareigojimai trumpalaikį turtą viršijo 17,96
mln. eurų. Vien SEB bankui įmonė buvo skolinga 13,29 mln. eurų.
Pernai LJL patyrė 6,314 mln. eurų audituotų grynųjų
nuostolių. 2014 metų pabaigoje LJL nuosavas kapitalas sudarė 17,4
mln. eurų.
Pasak V.Rūko, biržoje LJL kapitalizacija siekia apie 1,2 mln.
eurų – tai rodo, kad nemažai smulkiųjų investuotojų tiki tuo, kad
įmonė bankrutuos, todėl parduoda akcijas.
Susisiekimo ministerija valdo 56,66 proc. LJL akcijų paketą,
Danijos „DFDS Tor Line“ – 5,53 procento.
LJL akcijos kotiruojamos „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržos
Papildomajame prekybos sąraše.
