Tokia padėtis smarkiai stabdo Lietuvos medienos pramonės plėtrą. Nenuostabu, kad rengiamasi taisyti Miškų įstatymą – dėl jo pataisų Seime bus balsuojama jau šią savaitę.
Įstatymo pataisos leis pakeisti apvaliosios medienos pardavimo tvarką, pagal kurią pirmumo teisę įsigyti žaliavos turės medieną perdirbančios ar iš jos produkciją mūsų šalyje gaminančios įmonės.
Lietuviška mediena – į Kiniją
Dabar Lietuvoje galiojanti apvaliosios medienos pardavimo tvarka be apribojimų leidžia veikti žaliavos perpardavėjams.
Tai ne tik stabdo investicijas į medienos pramonę, bet ir didina užsienyje esančių artimiausių Lietuvos įmonių konkurentų galimybes.
Lietuvos valstybiniuose miškuose kasmet vidutiniškai iškertama apie 3,5 mln. kubinių metrų apvaliosios medienos.
Beveik pusę jos superka tarpininkai, kurie vėliau žaliavą parduoda užsienyje. Pavyzdžiui, 2013 metais iš valstybinių miškų net 46 proc. apvaliosios medienos iškeliavo į Latviją, Lenkiją, Kiniją.
Ypač sparčiai didėja medienos eksportas į pastarąją valstybę.
2013 metų pabaigoje apvaliosios medienos pardavimas į šią šalį per metus išaugo daugiau kaip 3 kartus, o pagal spygliuočių rąstų eksportą į Kiniją Lietuva Europos Sąjungoje užėmė trečiąją vietą.
O mūsų šalyje vis labiau trūksta vietinės žaliavos. Todėl Lietuvoje veikiantys medienos perdirbėjai ir baldų gamintojai per pastaruosius 5 metus buvo priversti padvigubinti importuojamos apvaliosios medienos apimtį.
Stygius stabdo investicijas
Trūkstamą lietuvišką medieną keičiant importuojama žaliava dėl papildomų transportavimo ir sandėliavimo išlaidų didėja gamybos išlaidos.
Dėl to pabrangusi produkcija tampa mažiau konkurencinga pasaulio rinkose. Tačiau tai dar nėra didžiausia problema.
„Lietuviškos medienos stygius jau pradėjo lėtinti mūsų šalies medienos ir baldų pramonės augimą.
Juk nuo žaliavos priklausoma medienos pramonė kuriasi ten, kur netrūksta medienos“, – didėjantį pavojų įžvelgė „Lietuvos medienos“ asociacijos direktorius Raimundas Beinortas.
Pavyzdžiui, Lietuvos baldininkus baldų plokštėmis aprūpina vienintelė gamykla „Swedspan Girių bizonas“, kuri per metus gali pagaminti maždaug pusę milijono kubinių metrų produkcijos.
Tačiau kad 60 tūkst. darbo vietų Lietuvoje sukurianti pramonė galėtų augti, baldų plokščių reikia gerokai daugiau.
Asociacijos apskaičiavimais, jau po trejų metų Lietuvos medienos pramonei per metus trūks maždaug 400 tūkst. kubinių metrų medienos plokščių. Tokios produkcijos gamybą galinčiam padidinti projektui reikalinga maždaug 300 mln. eurų investicija.
Pasak R.Beinorto, potencialių investuotojų Lietuvoje yra, tačiau bet kokius jų ketinimus stabdo reikiamo vietinės žaliavos kiekio neužtikrinanti valstybiniuose miškuose kertamos medienos pardavimo tvarka.
Darbo vietos – užsienyje
Kol Lietuvoje žaliavą perkantys gamintojai statomi į vieną eilę su medienos perpardavėjais, kaimyninės šalys seniai suprato, kokią ekonominę naudą teikia vietoje perdirbama žaliava.
Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje teisės aktais ribojamas apvaliosios medienos eksportas – ten vietos pramonei sudaromos sąlygos ją įsigyti pirmiausia.
Dėl šios priežasties kaimyninėse užsienio šalyse investuoja net lietuviško kapitalo įmonės.
„Vakarų medienos grupė“ ir Švedijos baldų gamybos koncernas „Ikea“ dar 2008 metais Alytuje ketino pastatyti bendrą modernų gamybos kompleksą, kuris gamintų apie 250 tūkst. kubinių metrų produkcijos per metus.
Bet šių planų buvo atsisakyta Generalinei miškų urėdijai pareiškus, jog valstybiniai miškai tokio dydžio komplekso nepajėgs aprūpinti pakankamu žaliavos kiekiu.
Lietuvoje darbo vietas galėjusios sukurti investicijos iškeliavo į Lenkiją ir Baltarusiją.
„Ikea“ savo fabriką, kuriame dirba 250 žmonių, pastatė Lenkijoje, Bielsko mieste, vos 150 kilometrų nuo Lietuvos.
„Vakarų medienos grupė“ už 100 mln. eurų modernų medienos drožlių fabriką pastatė Baltarusijoje, Mogiliavo mieste. Jame sukurta 1200 darbo vietų.
Šalia jo apie 14 mln. eurų į baldų gamyklą investavo SBA koncernas, kuris čia įdarbino dar 250 žmonių.
Laukia Seimo paramos
„Lietuvos medienos“ asociacijos vadovo R.Beinorto teigimu, medienos pramonės situacija Lietuvoje pasikeis tik tuomet, kai Seime ir Vyriausybėje pagaliau bus suprasta, kad mūsų šalyje perdirbama vietos žaliava Lietuvos ekonomikai duoda kur kas daugiau naudos nei paprasčiausias medienos eksportas.
Lietuvoje užaugintą medieną perdirbant mūsų šalyje išlaikoma visa pramonės šaka, didėja Lietuvoje gaminamos produkcijos eksportas, sukuriamos darbo vietos.
Vieno kubinio metro medienos perdirbimas sukuria 30 kartų daugiau darbo vietų nei medienos eksporto veikla. Be to, medienos pramonėje kuriamos aukštesnės kvalifikacijos ir geriau apmokamos darbo vietos.
Užpraeitų metų duomenimis, vidutinis atlyginimas čia siekė apie 2,5 tūkst. litų (724 eurus) ir buvo gerokai didesnis nei šalies vidurkis.
Be to, medienos pramonės skatinimas atitinka šalies socialinius interesus.
Mat lentpjūvės paprastai kuriasi miškingose kaimo vietovėse, o šitaip prisidedama prie vietos gyventojų užimtumo.
Medienos sektorius – itin svarbi pramonės šaka
Medienos perdirbimo ir apdirbimo pramonė Lietuvoje užima ypatingą vietą – šiame sektoriuje veiklą vykdo apie 1100 įmonių, kuriose dirba per 40 tūkst. darbuotojų.
Bendra metinė medieną perdirbančių įmonių prekių apyvarta sudaro apie 1,45 mlrd. eurų, iš kurių apie 232 mln. eurų vėliau sumokama į valstybės biudžetą mokesčių pavidalu.
Pirminiais Statistikos departamento duomenimis, medienos, popieriaus ir jų gaminių bei baldų eksportas per 2014 metus padidėjo nuo 9,3 iki 10 proc. ir sudaro 2,5 mlrd. eurų.
Didžiausią įtaką medienos pramonės eksporto augimui darė baldai – jų vertė per metus išaugo 14 proc.
Baldų pardavimas sudarė daugiau nei pusę visos šios pramonės šakos eksporto.
Lietuvos banko eksperto vertinimu, kai šalies ūkio raidai daugiausia įtakos turi investicijos, augant eksportui jų poreikis į gamybos pajėgumus dar labiau padidės.
Tačiau verslas jau dabar panaudoja didelę dalį savo pajėgumų, ir nejaučiant ryškių investicijų didėjimo požymių Lietuvos bankas šalies ekonomikos augimo prognozę nuo 3,1 proc. sumažino iki 2,7 proc.
