Iš Amerikos asmeninių daiktų pasaugos paslauga paplito ir Europoje, ji teikiama ir kaimyninėse Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje.
Prieš porą metų nuomotis patalpą, į kurią galima sukrauti seną siuvamąją mašiną, kurią gaila išmesti, naujo gyvenimo laukiančius baldus ar dviračius pasiūlė daiktų saugykla, esanti Vilniuje ir Kaune.
Šis daiktų saugojimo centras jau turi konkurentų.
Idėja atėjo iš užsienio
„Kitų šalių patirtis parodė, kad, nelygu miestas, skiriasi klientų saugomi daiktai, tačiau paprastai į tokius centrus keliauja baldai, knygos, laisvalaikio ir pomėgių reikmenys“, – sakė ką tik įsikūrusio centro „Daiktams.lt“ direktorius Justinas Murauskas.
Anot jo, tokia paslauga naudojasi ir normalius butus turintys miestiečiai. „Įsivaizduokite, nusipirkote butą, pasisamdėte interjero dizainerį, kuris sukūrė interjerą, įsirengėte būstą, o vėliau tas interjeras paskęsta meškerių ar drabužių fone.
Daiktų saugojimo centras reikalingas, kad būtų kur juos laikyti“, – aiškino naujos įmonės vadovas.
J.Murauskas neslėpė: idėja sena kaip pasaulis – ji pasiskolinta iš kitų šalių. Prieš steigdami verslą „Daiktams.lt“ įkūrėjai keliavo į tarptautines tokių įmonių parodas, aplankė ne vieną daiktų saugojimo centrą Vengrijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje.
„Daiktų saugojimo centrai kuriami miestuose, kuriuose gyvena ne mažiau nei 200 tūkst. žmonių.Taigi pradedame nuo Vilniaus“, – aiškino J.Murauskas.
Daiktų pasaugos centras orientuosis ne vien į daiktų kur padėti neturinčius vilniečius, bet ir į smulkiojo verslo bendroves, kurioms reikia kur laikyti prekes.
Rūsiai dar populiaresni
Prieš dvejus metus įsteigta Daiktų saugykla per tą laiką spėjo ir pakeisti pavadinimą – anksčiau vadinta Daiktų moteliu, tačiau apgyvendinimo vietai tinkamas pavadinimas neprigijo.
Kaip pasakojo saugyklos vadovė Živilė Ramaškienė, paslauga vis populiarėja, tačiau pagreitis ne toks, kokio norėtųsi.
Vilniuje ir Kaune sandėlius turinti įmonė atsisakė tokią paslaugą teikti Klaipėdoje – ten daiktus saugoti ne namie nepopuliaru.
„Lietuvoje žmonės turi įvairių patalpų – sandėliukų, rūsių, garažų, į kuriuos sukrauna nenaudojamus daiktus“, – aiškino Ž.Ramaškienė.
O vilniečiai ir kauniečiai vis drąsiau artėjant vasarai gabena į Daiktų saugyklą žieminius daiktus, o atšalus – vasarinius.
Noriai tokia paslauga naudojasi Lietuvoje įsikūrę užsieniečiai ar parvykę emigrantai.
Vasarą Daiktų saugykla sulaukia ir studentų, norinčių iki rugsėjo palikti savo reikmenis.
Į daiktų viešbučius atkeliauja ir baldai iš ambasadų, kai keičiasi jų vadovai.
Kauniečiai – turtingesni?
Pianinas, slidės su slidinėjimo batais, kailiniai ar baldų komplektai – tokie daiktai rikiuojasi saugojimo paslaugą teikiančios Daiktų saugyklos sandėliuose.
Prieš žiemą čia suvežamos valtys, dviračiai.
Baldus, ypač dažnai – senovinius, tarp jų – ir kone šimtmetį skaičiuojančias siuvamąsias mašinas čia laiko svetur ilgesniam laikui išvykę lietuviai. Į sandėlius jie juos atveža prieš išnuomodami būstą.
„Daugiausia saugojimo paslaugomis naudojasi vilniečiai.
Susidarė įspūdis, jog jie būstą dažniau perka už paskolas, todėl ir jo plotas mažesnis.
Kauniečiai, atrodo, turtingesni“, – paaiškino Daiktų saugyklos šeimininkė Ž.Ramaškienė.
Čia daiktų pasauga atsieina nuo 9 iki 17,50 Eur už kvadratinį metrą per mėnesį.
„Daiktams.lt“ planuoja, kad mažiausia patalpa turėtų atsieiti nuo 15 eurų per mėnesį.
Perka katę maiše
Amerikoje daiktų pasauga ėmė populiarėti 1958 metais. Pirmoji saugykla įsteigta Floridoje, o po poros metų tokia paslauga jau teikta ir Teksase.
Kai kurie žmonės nesusimoka už paslaugas ir išmuša paskutinė valanda, kada jie tai gali padaryti. Tuomet daiktų saugyklų šeimininkai skelbia aukcioną daiktams parduoti.
Pirkėjams atrakinamos saugojimo patalpos durys, jie gali tik per atstumą apžiūrėti ten esančius daiktus ir nežinodami, kas tiksliai sukrauta, varžytis aukcione. Tik laimėjusieji sužino, ką įsigijo.
