Per 2014–2020 m. programavimo laikotarpį Lietuvos mažose ir vidutinėse įmonėse produktyvumą didins ES investicijos. Įmonės bus skatinamas didinti produktyvumą investuoti į inovacijas, diegti modernias technologijas bei optimizuoti veiklos procesus.
Kam našumo trūksta, o kam – ne?
„Jeigu mąstome globaliai, reikia labai apgalvoti, kurioms įmonėms ar verslo šakoms verta investuoti į produktyvumą ir našumą, o kurioms ne. Tarkime, paimkime pieno pramonę, padidinkime gaunamo pieno skaičių 4 kartus, ir kur mes tą pieną dėsime? – svarsto Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos gen.direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis. – Arba paimkime pavyzdžiui labai stiprų sektorių – siuvimo pramonę. Padidinkime ten darbo našumą, ar tai mums padės šioje srityje konkuruoti su kinais? Nelabai. Mums svarbu produkto forma, pati medžiaga: kuo ji ypatingesnė, kuo dizainas ergonomiškesnis, štai tuo mes galime konkuruoti. Mums svarbi inovacijų, sudėtingų produktų pasiūla. Ką mes galėtume parduoti brangiai, ko kinai negalėtų nukopijuoti. Tad didinant našumą, reikia žiūrėti į visumą, į kiekvieną ūkio šaką, ar tikrai reikia to produktyvumo įmonėms, ar ne“.
Įdomu tai, kad ES investicijos, kurios turi padidinti mažų ir vidutinių įmonių produktyvumą, numatytos keliose srityse. Pavyzdžiui, bus skatinamas netechnologinių inovacijų kūrimas ir diegimas. Tokiu būdu įmonės bus paakintos diegti originalius gaminių ar paslaugų dizaino sprendimus. Taip pat bus remiamas inovatyvių vadybos metodų ir valdymo sistemų diegimas.
Kadangi verslas – tai kasdieninės varžybos, kas geresnis ir greitesnis, įmonėms labai svarbu turėti tokius elektroninio verslo sprendimus, kurie optimizuoja gamybą, paslaugų teikimą, su veiklos organizavimu susijusius verslo procesus. Tai ir el. klientų aptarnavimas, el. logistika, el. rinkodara, el. atsargų valdymas, užsakymų pateikimas ir pan. Todėl ES struktūriniai fondai numato galimybes investuoti tiek į minėtus tobulinimus, tiek į įmonėms reikalingos programinės įrangos licencijas ar priežiūros išorinių paslaugų įsigijimą.
Kita vertus, kai kuriose ūkio šakose be gerų gamybos technologinių linijų – tikrai nepakonkuruosi. Daugeliui perspektyvių mažų ir vidutinių įmonių taip pat reikalinga modernizuoti savo gamybos linijas. ES investicijos numatytos ir įmonių vidiniams inžineriniams tinklams, kurių reikia naujoms gamybos technologinėms linijoms diegti ar modernizuoti. Modernios technologijos svarbios ir paslaugų sektoriuose.
Produktyvumas mažas, bet auga
Nors padėtis gerėja, tačiau statistika rodo, kad lietuvių darbo našumas yra trečdaliu mažesnis negu vidutiniškas ES šalių darbuotojų. Teigiama, kad mažų ir vidutinių lietuviškų įmonių darbo našumą dažnai riboja vis dar žemas jų inovatyvumo lygis, kuris savo ruožtu mažina bendrovių konkurencinį pranašumą.
Visgi V.Levickis sako, kad lietuviai nėra jau tokie nenašiai dirbantys kaip gali pasirodyti. „Reikia įvertinti, kaip tai suskaičiuota. Mes žinome, kad Lietuvoje šešėlinio verslo procentas yra didelis. Esant tokiai padėčiai, sunku vertinti darbuotojų darbo vertę, jų atlyginimus ar kai kurių įmonių finansinius rodiklius, – aiškina V.Levickis. – Todėl nepulčiau sakyti, kad mes visiškai nenašūs. Ar kirpėja Danijoje nukerpa našiau negu Lietuvoje? Tiesiog jeigu kirpėja Danijoje už paslaugą gauna 40 eurų, tai Lietuvoje gauna kelis kartus mažesnę sumą. Mes esame priklausomi nuo mažos perkamosios galios ir turime užburtą ratą: didelės vertės žmogus negali uždirbti, nes jeigu jo paslauga kainuos brangiau, jos niekas nepirks. Už didesnę kainą pirks tik užsienyje. Žinoma, kitas reikalas kai kalbame apie gamybą, kur modernios linijos, vadybos metodai turi įtakos našumui. Tačiau yra šakų, kuriose našumą galima padidinti, o yra tokių, kur nieko nepakeisi. Todėl atsižvelgus į bendrą padėtį, našumo klausimą turėtume vertinti atsargiau“.
Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje darbo našumas 2012 ir 2013 m. didėjo po 1.9 proc. Prognozuojama, kad lietuviškų įmonių našumas augs ir toliau.
Investuos ir į didelio poveikio technologijas
Siekiant tradicinės pramonės efektyvumo didinimo, numatoma remti didelio poveikio technologijų (DPT) diegimą MVĮ gamybos procesuose. DPT daro įvairialypį poveikį daugeliui įvairių pramonės vertės grandinių ir sektorių. Taikant jas, kuriama vertė visoje grandinėje – nuo medžiagų, įrangos ir prietaisų iki gaminių ir paslaugų.
Numatoma paskatinti MVĮ pasinaudoti mokslinių tyrimų rezultatais ir plėtoti masinę pramoninę DPT technologijomis grįstų produktų gamybą ir tiekimą. Įgyvendinus šį uždavinį, tikimasi, kad išaugs Lietuvos MVĮ produktyvumas.
Numatoma, kad pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis sukurta MVĮ, tenkanti vienam darbuotojui, 2023 m. sieks beveik 17 800 eurų per metus, t. y. maždaug 5400 eurų daugiau nei 2011 m. (12 400 EUR).
