„Vadovavomės ekonomine logika. Kiekvienu atveju
pragmatiškai apskaičiuojama ir nusprendžiama, per kurį uostą
patraukliau vežti prekes.
Akivaizdu, kad dėl įvairių
priežasčių, pirmiausia dėl siūlomos gabenimo ir perkrovos kainos,
taip pat dėl patogumo, dėl logistikos ir taip toliau, bene
patraukliausi pasiūlymai gaunami iš Lietuvos ir Latvijos. Dabartinėmis sąlygomis kiekviena
kapeika turi būti pragmatiškai apskaičiuota, nes kapeika, kaip
sakoma, rublį atneša“, – interviu „Verslo žinioms" teigė
A.Gurjanovas.
Pasak jo, 35 proc. Klaipėdos uoste perkraunamų krovinių yra
baltarusiški. Dar prieš kelerius metus baltarusiškų krovinių
mastai siekė apie 8,9 mln. tonų, dabar – 13 mln. tonų.
„Iš dalies
tai sietina su Baltarusijos Klaipėdos uoste įsigyta dalimi
infrastruktūros. Kaip tarėmės su lietuviška puse, jeigu mes
įsigyjame dalį terminalo pajėgumų, stengiamės tokia galimybe
maksimaliai pasinaudoti. Štai pernai apie 93 proc. Baltarusijoje
išgaunamo kalio, išvežamo į trečiąsias šalis, buvo
transportuota per Klaipėdos uostą“, – teigė A.Gurjanovas.
