Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje, prasidės kiekybinio skatinimo programa – euro zonos centriniai bankai supirkinės vyriausybių obligacijas.
Mūsų šalyje tam bus skirta 1,2 milijardo eurų. Tačiau susidomėjimo iš pardavėjų stovyklos kol kas jokio.
Grynųjų ir taip pakanka
Vyriausybės obligacijų Lietuvoje yra įsigiję komerciniai bankai, pensijų, investiciniai fondai, fiziniai asmenys. Tačiau ar jie dabar visi puls pardavinėti turimas obligacijas?
„Jei obligacijų kaina smarkiai padidės, parduosime, tačiau kol kas tokių ženklų nėra. Dabartinėmis sąlygomis Vyriausybės obligacijų tikrai nepardavinėsime“, – „Lietuvos rytui“ aiškino „Danske Capital investicijų valdymo“ generalinis direktorius Darius Kuzmickas.
Obligacijų vertė antrinėje rinkoje padidėjo, tačiau ne tiek, kad pardavėjai pultų pardavinėti.
Vyriausybės obligacijų turintys komerciniai bankai ketina stebėti paskolų rinką. Jei kreditų poreikis augs, bankai galbūt parduos turimas Vyriausybės obligacijas.
Tačiau kol kas nematyti ženklų, kad verslas ir gyventojai maldautų bankų naujų paskolų.
Bankininkai neslėpė, kad įsiūlyti paskolų verslui ir gyventojams sunku.
Todėl vargu ar bankams verta atsikratyti obligacijų, nes pinigų ir taip per akis.
„Tiesą sakant, bankams dažniau susiduria ne su pasiūlos, o su paklausos stygiumi. Ar iš tikrųjų šios priemonės padės išjudinti paklausą, kuri šiuo metu vangi?
Kol kas, deja, nematyti požymių, kad ji sparčiai atsigautų“, – agentūrai BNS teigė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Visų obligacijų neatsikratytų
„Swedbank“ Baltijos šalių iždo tarnybos vadovas Viktoras Baltuškonis teigė, kad aktyvi prekyba vertybiniais popieriais, tikintis uždirbti iš kainos svyravimų, nėra pagrindinis banko tikslas.
Greičiausiai ir šis komercinis bankas neskubės atsikratyti Vyriausybės vertybinių popierių, net jei jie ir pabrangtų.
Analitikų nuomone, viską lems pinigų paklausa.
„Jeigu prireiks daugiau paskolų, obligacijas bankai parduos. Kitu atveju neapsimoka“, – teigė „Finasta Asset Management“ fondų valdytojas Vaidotas Rūkas.
Tiesa, jo nuomone, bankai niekada neparduotų visų turimų Vyriausybės vertybinių popierių.
Parduotų nebent per paniką
Bet bankai net ir apie tokią galimybę kalba atsargiai. Jei jiems ir prireiktų daugiau lėšų paskoloms, grynųjų ieškotų kitur.
„Švedijos bankuose finansinių išteklių tam tikrai netrūksta. Šie bankai šiandien rinkoje gali pasiskolinti pigiau nei kai kurios vyriausybės“, – sakė „Swedbank“ atstovas V.Baltuškonis.
Pasak „Danske Capital investicijų valdymo“ vadovo D.Kuzmicko, Vyriausybės obligacijas savininkai parduotų tuo atveju, jei kiltų panika ar kas nors panašaus. Bet neatrodo, kad taip gali nutikti artimiausioje ateityje.
Lietuvos bankas greičiausiai numatė, kad niekas neskubės parduoti Vyriausybės obligacijų, todėl jau paskelbė, jog pardavėjų ieškos kitose šalyse.
