Pieno perdirbimo įmonės pateikė pernykštės veiklos ataskaitas. Kone visos jos, išskyrus „Rokiškio sūrį“, dirbo pelningai, didėjo apyvarta.
2014-ųjų rugpjūtį įmonės prarado svarbiausią eksporto šalį – Rusiją, į kurią išgabendavo kone pusę savo gaminių.
Nors šis pajamų čiaupelis buvo užsuktas, „Žemaitijos pienas“, „Pieno žvaigždės“ ir Vilkyškių pieninė per 2014-uosius pelną sugebėjo paauginti 9–11 proc. ar dar daugiau. Tiesa, „Pieno žvaigždės“ užsiminė, kad finansinę jos ataskaitą pagražino ir parduotas nekilnojamasis turtas.
Vienintelės bendrovės „Rokiškio sūris“ ataskaita liūdna. Jos gaminių pernai parduota mažiau – ši suma susitraukė 21 tūkst. eurų (74 tūkst. litų), palyginti su užpraeitais metais. Pasak šios įmonės valdybos pirmininko Daliaus Trumpos, tam daugiausia įtakos turėjo 40 proc. susitraukusios eksportinių prekių – sūrių, sviesto ir kitų gaminių kainos.
„Tai neišvengiamai padarė neigiamą įtaką mūsų įmonės veiklai. Su žemdirbiais buvome pasirašę sutartis supirkti tam tikrą pieno kiekį, todėl negalėjome atsisakyti nepelningo gaminių pardavimo eksporto rinkose“, – taip finansinės ataskaitos rezultatus aiškino D.Trumpa.
Žemdirbiams – rūgštu
Įmonių finansinės ataskaitos šliūkštelėjo žibalo į ūkininkų ir vartotojų kūrenamą nuoskaudų laužą. Vos 2014-ųjų sausį pieno perdirbėjai po pirmojo – 2013-ųjų rudens – embargo buvo įleisti į Rusiją, pieno supirkimo kainos ėmė riedėti žemyn.
Jau pusmetis, kai apie 600 karvių laikanti žemės ūkio bendrovė Ginkūnų agrofirma kas mėnesį patiria apie 46 tūkst. eurų (160 tūkst. litų) nuostolių.
Pasak jos vadovo Arūno Grubliauskio, pernai birželį ir liepą pieno supirkimo kaina ir taip buvo vos keliais centais didesnė už savikainą. Bet vos Rusija paskelbė embargą, ji dar labiau sumažėjo.
Dalį nuostolių, patirtų rugpjūtį–gruodį, ūkininkams padengė Europos Komisijos atseikėta parama, bet šįmet jos neliko. Kiekviena diena pieno ūkiams tebėra nuostolinga.
„Melžiu apie 60 karvių ir kasdien patiriu maždaug 100–120 eurų nuostolį. 2014-ųjų rugpjūtį–gruodį tas kasdienis nuostolis sukosi apie 90 eurų. Viltis – kvailių motina, tad tikiu, kad amžinai tai netruks ir pieno kainos ims kilti.
Jeigu už pieno kilogramą gaučiau tiek, kiek dabar deklaruoja įmonės – 23 euro centus, visus išbučiuočiau.
Bet dalį šių pinigų juk pasiima pieną superkantis kooperatyvas ir man į rankas už kilogramą pieno įkrinta tik 17 euro centų“, – aiškino Širvintų rajone, Mickonyse, ūkininkaujantis Juozas Beinoras.
Prekybininkai atkuto
Ne tik ūkininkai, bet ir vartotojai pamaitino pieno perdirbimo įmones.
Pienas ir jo gaminiai mūsų šalies parduotuvėse labiausiai pabrango 2013-ųjų rudenį. Pavyzdžiui, paskelbus pirmąjį embargą – 2013-ųjų lapkritį, 3,2 proc. riebumo pienas (1 litro tetrapakuotėje) vidutiniškai kainavo 2,97 lito, o gruodį jau 3,29 lito.
Visi kiti kasdienio vartojimo pieno gaminiai – varškė, grietinė, sviestas – 2013-ųjų pabaigoje pabrango maždaug dešimtadaliu. Kaina aukštai laikėsi iki pat šiųmečio vasario.
Nors pernai pieno supirkimo kainos smuktelėjo 25–30 proc., pienas ir kai kurie jo produktai parduotuvėse pradėjo pigti vos prieš mėnesį.
Triukšmas – nepagrįstas
„Per metus į Rusiją iš Lietuvos buvo išgabenama maždaug 700 mln. litų (202 mln. eurų) vertės pieno produktų. Šios rinkos neliko. Bet įmonės, išmokusios pirmojo embargo pamokas, pakeitė eksporto planus.
Tad triukšmas, kad įmonėms blogai, nebuvo pagrįstas.
Per 2014-uosius į užsienį jos išgabeno 5–6 proc. daugiau pieno produktų nei 2013-aisiais“, – sakė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkodaros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.
Jo nuomone, mūsų žemdirbiams nieko gera nežada 2016-ieji. Pieno kvotų laikas ES išseks šių metų balandį – jų nebeliks. Neliks ir suvaržymų – bausmių už viršytas kvotas. Todėl pieno pasiūla padidės, o tai tikrai neaugins jo supirkimo kainų.
„Žinau, kad ir Airijoje, ir Olandijoje planuojama gausinti karvių bandas, didinti pieno gamybą. Tai turės įtakos visai ES rinkai. Tad ir mūsų žemdirbiams laikas mokytis, kaip prisitaikyti prie rinkos užgaidų. Gal kai viskas klostosi gerai, reikėtų atsargiau investuoti, nedidinti karvių bandų neįvertinus galimo nuosmukio“, – patarė A.Gapšys.
Brangiausiai sumoka estams
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2014 m. Lietuvoje iš ūkininkų nupirkta 7,2 proc. daugiau pieno (1,43 mln. tonų) nei 2013-aisiais. Bet vidutinė jo supirkimo kaina sumažėjo 11,4 proc. ir sudarė 0,28 euro už kilogramą (be PVM).
2014 m. Lietuvos įmonės gaminiams sunaudojo 1,74 mln. tonų pieno – 5,5 proc. daugiau nei 2013 m.
Iš ūkininkų ir šeimos ūkių pernai buvo supirkta apie 1,1 mln. tonų (6,8 proc. daugiau nei užpernai), iš žemės ūkio bendrovių ir įmonių – apie 0,33 mln. tonų (8,4 proc. daugiau). Supirkimo kaina atitinkamai sumažėjo maždaug 13 proc. – iki 0,26 euro už kg ir 8 proc. – iki 0,34 euro už kg.
Lietuvos pieno supirkėjai ūkininkams ir šeimos ūkiams mokėjo 24 proc. mažesnę kainą nei bendrovėms ir įmonėms.
Pernai iš kitų ES šalių įmonės atsigabeno apie 426 tūkst. tonų pieno (5,8 proc. daugiau nei 2013 m.). Daugiausia – apie 63 proc. – iš Latvijos. Latviams mokėjo po 0,31 euro už kilogramą.
Iš estų buvo nupirkta apie 156 tūkst. tonų pieno – po 0,35 euro už kilogramą.
2014-ųjų pieno perdirbėjų pelnas
Vilkyškių pieninė 11 mln. Lt (3,2 mln. Eur)
„Pieno žvaigždės“ 17,2 mln. Lt (4,9 mln. Eur)
„Žemaitijos pienas“ 8,9 mln. Lt (2,58 mln. Eur)
„Rokiškio sūris“ -1,32 mln. Lt (0,38 mln. Eur)
Šaltinis: įmonių finansinės ataskaitos.
