Sumažinus į sąvartyną išvežamų atliekų kiekį kurorto savivaldybei pavyko išlaikyti tą patį rinkliavos už atliekų tvarkymą dydį, nors per metus KRATC mokestis už toną atvežamų mišrių atliekų padidėjo daugiau nei du kartus.
Anksčiau buvęs beveik 16 eurų (55 litų) už toną sąvartyno mokestis Palangai išaugo iki 36,2 euro (125 litų), o kurorte atliekas tvarkančiai bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“ vienos tonos šiukšlių surinkimas ir atvežimas į sąvartyną nuo 57,34 euro (198 litų) pabrango iki 78,2 euro (270 litų).
Gyventojams išaugo rinkliava
Klaipėdos apskrities gyventojams privaloma rinkliava už atliekų tvarkymą pajūrio savivaldybėse buvo įvesta tada, kai už toną atvežamų mišrių atliekų KRATC mokestis siekė apie 14,5–17,4 euro (50–60 litų).
Nuo 2013 metų rudens regioniniame sąvartyne ekologiškai pradėjus tvarkyti atliekas, vadinamasis vartų mokestis savivaldybėms išaugo daugiau nei dukart ir tai apskrities savivaldybes įvarė į kampą.
Padidėjus sąnaudoms joms ėmė nebeužtekti iš atliekų rinkliavos gaunamų pajamų, kurias moka gyventojai, įmonės ir įstaigos. Todėl daugeliui Klaipėdos apskrities savivaldybių nebeliko nieko kito, kaip didinti rinkliavą už atliekų tvarkymą.
Štai Kretingos rajone, kuriame mokestis už atliekų tvarkymą imamas iš kiekvieno gyventojo, rinkliava mažiau nei per metus padidėjo nuo 1,59 euro (5,5 lito) iki 2,42 euro (8,34 lito) per mėnesį.
Rinkliavos padidėjimo išvengta Klaipėdoje, kur pradinis mokestis gyventojams buvo apskaičiuotas kiek didesnis. Šio rezervo dabar pakako padidėjusioms išlaidoms padengti. Vieninteliams Palangos gyventojams išlaikyti tą patį rinkliavos dydį pavyko gerokai sumažinus į sąvartyną išvežamų šiukšlių kiekį.
Pabandė mažinti šiukšlių kiekį
Palanga 2013 metais į sąvartyną išvežė apie 15,5 tūkst. tonų atliekų. Tai kurorte atliekas tvarkančiai įmonei „Palangos komunalinis ūkis“ kainavo beveik 900 tūkst. eurų (per 3,1 mln. litų).
Iš atliekų tvarkymo rinkliavos įmonė gauna apie 782 tūkst. eurų (2,7 mln. litų). Dar per 110 tūkst. eurų (380 tūkst. litų) už viešosiose vietose surenkamas šiukšles skyrė savivaldybė.
Tad gautų pajamų kurorte atliekas tvarkantiems komunalininkams pakako.
Tačiau nuo praėjusių metų pradžios vienos tonos šiukšlių išvežimo sąnaudoms padidėjus 21 euru (per 70 litų), „Palangos komunalinis ūkis“ apskaičiavo, kad per metus įmonei pritrūks 260 tūkst. eurų (beveik 900 tūkst. litų).
„Tokia suma įmonėms ir gyventojams būtų tekę didinti vietinę rinkliavą už šiukšlių surinkimą. Bet nusprendėme to nedaryti mažindami į sąvartyną išvežamų atliekų kiekį“, – teigė bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ vadovas Konstantinas Skierus.
Rūšiuoti tapo pelninga
Per praėjusius metus atliekų kiekį palangiškiams pavyko sumažinti beveik trečdaliu – iki 10,8 tūkst. tonų. Beveik 5 tūkst. tonų miesto šiukšlių sumažėjo gyventojams pasiūlius atliekas rūšiuoti.
Individualiuose namuose gyvenantiems palangiškiams pernai buvo išdalinta net tūkstantis 240 litrų talpos konteinerių, skirtų antrinėms žaliavoms.
Tai pasiteisino su kaupu. Palangiškiai išrūšiavo apie 1200 tonų atliekų, taip sumažindami į sąvartyną vežamų šiukšlių kiekį.
Be to, vietoj anksčiau patirtų išlaidų iš rūšiuojamų atliekų komunalininkai gavo pelno.
Iš Palangos antrines žaliavas vežančiai Klaipėdos įmonei „Spec.autotransportas“ už paslaugą buvo sumokėta apie 28,4 tūkst. eurų (98 tūkst. litų), o už parduotas antrines žaliavas gauta beveik 20 tūkst. eurų daugiau.
Šiemet gyventojams ir įmonėms bus pastatyta dar 1000 antrinėms žaliavoms skirtų konteinerių. Šitaip išrūšiuotų atliekų kiekį tikimasi padidinti mažiausiai iki 2 tūkst. tonų.
Įpratino kompostuoti atliekas
Mieste sumenko ir žaliųjų atliekų – sugrėbtų lapų, nušienautos žolės. Prieš metus „Palangos komunalinis ūkis“ prie privačių namų pastatė 800 konteinerių žaliosioms atliekoms kompostuoti.
Gyventojams pradėjus patiems kompostuoti atliekas, per metus jų sumažėjo beveik 1300 tonų.
Vietoj 2013 metais sukauptų beveik 1,4 tūkst. tonos pernai į sąvartyną kompostuojamų atliekų nepateko nė 100 tonų.
Dar 2 tūkst. tonų atliekų komunalininkai sumažino į sąvartyną atsisakę vežti nugenėtas šakas ir nupjautų medžių kelmus. Dabar ši mediena smulkinama ir parduodama šilumos gamintojams kaip kuras.
K.Skierus įsitikinęs, kad rūšiuoti atliekas pavyks įtikinti visus palangiškius, kurie jau pradeda suprasti, jog taip ateityje rinkliava už šiukšlių surinkimą gali net mažėti.
„Pirmaisiais metais prie daugiabučių namų esantys antrinių žaliavų konteineriai būdavo pripildomi kartą per tris savaites, o vėliau juos tuščiais tekdavo pakeisti jau kas antrą savaitę.
Vasarą išrūšiuotas antrines žaliavas tenka išvežti net du kartus per savaitę“, – pasakojo kurorto komunalininkų vadovas.
