„O tai čia – miestas?“ – nuostabos šūksnis ištrūko iš tadžiko Juravojaus Jurajevo lūpų. Jis, kaip ir kiti automobilių prekeiviai, mėgsta apsistoti Kaune esančiame Palemono rajone.
Vyras stebėjosi, kad Palemonas yra antrojo pagal dydį Lietuvos miesto dalis, nes čia jis jaučiasi kaip savo gimtuosiuose kaimuose. Ten, kaip ir Palemone, nėra nei šaligatvių, nei pramogų, nei nedidelio, bet padoraus prekybos centro. Nerasi ir nė vieno bankomato.
Palemono gyventojai sakė, kad ir patys jaučiasi kaip provincijos gyventojai, o ne miestiečiai.
Urbanistai ir geležinkelininkai mano, kad Palemone gyvenimo sąlygos pagerės, kai pradės veikti Kauno intermodalinis terminalas (KIT). Jis paskatins kurti geresnę aplinką.
Šiurpina bibliotekos vaizdas
5 tūkstančius gyventojų turintis Palemonas tarsi susideda iš dviejų dalių. Viena, palei geležinkelį išsidėsčiusi rajono dalis – pramoninė. Kitoje daugiau gyvenamųjų namų ir įstaigų.
Vienoje pagrindinių – Marių – gatvių yra biblioteka, bažnyčia, prekybos centras, gimnazija. Palemonas garsėja ir tuo, kad čia gyveno poetė Salomėja Nėris. Dabar Marių gatvėje veikia jos memorialinis muziejus.
Tačiau kultūros pėdsakų ieškotojai atvykę į Palemoną turėtų būti priblokšti. Ir ne tik jie. Pirmiausia pritrenkia Marių gatvėje įsikūrusi biblioteka. Jos fasadas apšiuręs, laiptai ištrupėję, medinės durys suklypusios. Palėpėje esantis langas išmuštas.
Greta praeivius gąsdinančios Kauno savivaldybės V.Kudirkos viešosios bibliotekos filialo įsikūręs baras.
Nėra kur persikelti
Bibliotekos vedėja Asta Meiliūnaitė-Gudaitienė sakė, kad šį namą gyventojai statė prieš Antrąjį pasaulinį karą. Vėliau jie išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Nuo 1951 metų čia ir veikia biblioteka.
Namas nuo pat pastatymo taip ir nebuvo remontuotas.
„Dirbti čia pradėjau 2010 metais. Kai pirmą kartą pamačiau naują darbovietę, pati buvau šokiruota“, – prisipažino bibliotekos vedėja.
Didžiausia problema, jog Palemone nėra naujų statinių, kuriuose galėtų įsikurti biblioteka. Remontuoti senąjį namą vargu ar apsimoka. Todėl bibliotekininkės savo jėgomis bando pagražinti bent pastato vidų.
Baro kaimynystė moterų nepiktina, nes ten ne visada būna lankytojų.
Primena kaimo krautuvę
Už kelių namų stovi dar vienas pastatas, kuriame gyventojai norėtų lankytis kasdien. Tai – nedidelis prekybos centras. Tačiau jo fasadas taip pat nepaprastai apleistas.
Parduotuvės koridoriuje dažnai šildosi girtuokliai. Tvarka ir prekių pasirinkimas viduje taip pat kaip gilios provincijos krautuvėje.
Prekybos tinklo „Aibė“, kuriai priklauso parduotuvės „Taupyk“ rinkodaros vadovė Žaneta Bosaitė sakė, kad sutvarkyti Palemone esančiam prekybos centro fasadui reikia laiko.
Apsipirkti Palemone galima dar keliuose kioskuose ar privačiuose namuose įkurtose nedidelėse parduotuvėse.
Jei užsinorėsi pavalgyti, vietos žmonės pataria užsukti į vienintelę piceriją.
Paklausti, kur galima pasinaudoti bankomatu, gyventojai nusišypso. Palemone nėra nė vieno bankomato!
Palemonas ilgus metus buvo kaimas. 1958 metais pervadintas į miesto tipo gyvenvietę. 1961 metų vasarą tapo Kauno miesto dalimi.
Apsipirkti vyksta į centrą
„Palemonas keičiasi, bet ne taip, kaip norėtume“, – teigė memorialiniame S.Nėries muziejuje dirbanti ir visą gyvenimą čia gyvenanti Violeta Česnavičienė. Moteris patvirtino, kad Palemono gyventojams aktualiausia problema – parduotuvė.
„Į veikiančią parduotuvę daugelis gyventojų užsuka tik būtiniausių pirkinių. Visi stengiasi apsipirkti Kauno centre“, – sakė moteris.
Palemonietė Jurgita Davidonė tikino, kad stinga ne tik civilizuoto prekybos centro. Palemone tik praėjusį rudenį atsidarė viena picerija.
Prie gimnazijos stadione stovėjo suolai, kur susirinkdavo jaunos mamos su vaikais. Tačiau vakarais jaunimas ten linksmindavosi ir šiukšlindavo, todėl suolus tiesiog išardė.
Svajoja apie kelkraščius
Palemono gyventojai turi ir dar vieną didelę svajonę. Norėtų, kad greta gatvių atsirastų šaligatviai ar bent kelkraščiai.
Marių gatvėje, kuria į gimnaziją traukia moksleiviai ar į bažnyčią renkasi tikintieji, šaligatvis nutiestas tik vienoje pusėje. Ir tas pats aptrupėjęs.
Dar baisesnė padėtis pramoninėje Palemono dalyje. Ten gatvės išmaltos. Nėra ne tik šaligatvių, bet ir kelkraščių.
Pravėnos gatvėje gyvenantis ir savo namo kieme automobilių servisą įkūręs Kęstutis Junevičius teigė, kad apie šaligatvius ir kelkraščius palemoniečiai svajoja jau 30 metų.
„Atsimenu, dar mokiausi mokykloje, kai tėvai miesto valdžios ėmė prašyti įrengti šaligatvius ar kelkraščius. Dabar jau pats to Kauno valdžios maldauju. Tačiau iki šiol niekas taip ir nepasikeitė“, – sakė vyras.
Visame mieste prie gatvių įrengtos lentelės su jų pavadinimais. Palemone jų kažkodėl nėra.
„Mokesčius mokame kaip mieste, bet atrodo, kad miestas mus pamiršo. Net Seimo nario, kuris atstovautų palemoniečiams, neturime“, – piktinosi vyras.
Pasigenda gyventojų drąsos
Palemono bažnyčios klebonas Darius Vasiliauskas pasakojo, kad parapijiečiai jam taip pat pasiskundžia dėl žemiškų problemų.
„Palemone jaunimo gyvena vis mažiau. Daugiausia – pagyvenusių, nemažai socialiai remtinų žmonių. Tačiau ir jie nori bent elementarių miesto civilizacijos patogumų“, – sakė kunigas.
Dvasininkas pripažino, kad Palemono bendruomenė jaučiasi tarsi kaimo gyventojai. Visi vieni kitus pažįsta, visi viską žino.
„Tai gerai. Gyventi čia saugu. Tačiau pasigendu didesnės drąsos iškelti skaudulius. Nebijoti būti laisvesniems. Labiau patiems rūpintis savo aplinka“, – sakė dvasininkas.
Renovacijos vėjai nepalietė
Palemono bendruomenės pirmininkė Rita Agurkienė pasakojo, kad šiame miesto rajone sparčiai mažėja jaunų žmonių – jaunimas bėga iš gražios gamtos apsupto rajono ir dėl prastos infrastruktūros.
Pernai buvo suremontuotos pagrindinės – Marių ir Palemono gatvės. Tačiau daugelis mažesnių kelių duobėti arba visai neasfaltuoti.
Palemone nėra nė vieno į renovacijos planus įtraukto daugiabučio.
„Daugiaaukščiai dar pakenčiamos būklės. Labiau reikėtų atnaujinti 1922 metais statytus dviaukščius namus. Jie būtų gražūs. Tačiau kol kas fasadai labai apleisti“, – sakė moteris.
Bendruomenės pirmininkė svajoja ir apie modernesnį prekybos centrą.
„Balandį baigsis pastato, kuriame dabar yra parduotuvė, nuomos sutartis. Tikiuosi, kad jos pavyks nepratęsti. Gal tada atsiras verslininkų, norinčių pastatyti naują prekybos centrą“, – sakė R.Agurkienė.
Dar vienas darbas, kurį bendruomenės pirmininkė drauge su gyventojais ir klebonu ėmėsi daryti, – medžiais ir žolėmis apaugusioje apleistoje aikštelėje planuoja įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.
Palemono gyventojams neramu ir dar dėl vieno dalyko. Prie savo pajamų ne viena šeima prisidurdavo nuomodama kambarius į Kauną atvykstantiems automobilių prekeiviams. Jie atvažiuoja į Kauno automobilių turgų ir įsikuria netoli jo esančiame Palemone.
Pelno iš atvykėlių mažiau
Ne vienus metus Palemone nuolat vieni kitus pakeisdami gyvendavo apie 100 atvykėlių. Po Naujųjų metų pasikeitus muitų įstatymams ir kritus rublio kursui, atvykėlių stipriai sumažėjo.
Kambarius jiems nuolat nuomojęs K.Junevičius pasakojo, kad anksčiau daugiausia atvykdavo kazachų. Jie būdavo turtingesni, todėl ir palemoniečiams iš to buvo daugiau naudos.
„Dabar atvyksta tik vienas kitas kazachas. Daugiau apsistoja tadžikų. Tačiau ir jų labai mažai. Be to, jie neturtingi, taupo kiekvieną centą“, – sakė vyras.
Serviso paslaugas teikiantis ir kambarius atvykėliams nuomojantis K.Junevičius teigė, kad ateityje automobilių pirkėjų iš svečių šalių gali visai nelikti, tad teks sukti galvą, kokiu verslu užsiimti.
Stebėjosi, kad gyvena mieste
Palemone šiuo metu gyvenantys tadžikai pasakojo, kad atvyko aštuoniese ir ketina čia praleisti apie mėnesį.
„Mums čia patinka. Gyvename panašiuose namuose, kokie yra ir mūsų kaimuose bei miesteliuose. Restoranų nepasigendame.
Patys lauko židinyje verdamės plovą ir kepame šašlykus“, – pasakojo vienas svečių J.Jurajevas.
Užsieniečiai teigė, kad jei reikia bankomato, jį randa automobilių turguje. Jei nori apsipirkti, taip pat keliauja į miestą.
„O Palemonas – taip pat miestas? Tikrai manėme, kad tai kaimas greta Kauno“, – stebėjosi tadžikai.
Bus darbo vietų
Vidmantas Gudas
Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas
„Kauno intermodalinis terminalas (KIT) pradės veikti balandžio mėnesį.
Krovinių krovos ir paskirstymo terminalas paskatins dar didesnę netoli plytinčios Kauno laisvosios ekonomikos zonos bei teritorijų greta Palemono plėtrą.
Palemone ir aplink jį atsiras geresnė infrastruktūra ir naujų darbo vietų.
KIT statybos vertė – 25,4 mln. eurų.“
Padėtis ims gerėti tik po dvejų metų
Nerijus Valatkevičius
Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas
„Kol kas Palemonas tikrai atskirtas nuo kitų miesto dalių ir iš jo sunkiai pasiekiamas. Taip yra dėl to, kad Palemone yra geležinkelis ir jo pervažos. Dabar, tiesiant greitąjį geležinkelį, jis kirstis su keliais negalės. Todėl geležinkelininkai ties geležinkelio pervažomis statys tris požemines ir antžemines perėjas.
Iš miesto biudžeto bus tvarkomos jų prieigos ir keliai. Šiais metais šiems projektavimo darbams numatyta 100 tūkstančių eurų. Kitais metais bus pradėti darbai. Manau, kad po dvejų metų Palemoną pasiekti taps kur kas patogiau.
Tada yra vilties, kad šiuo miesto rajonu susidomės ir verslininkai.“
Sekite verslo naujienas ir mūsų FB puslapyje.
