„Mūšis tęsis, – premjeras Alexis Tsipras
sakė savo radikalios kairiosios partijos „Syriza“ centriniam
komitetui. – Bet kas, galvojantis, kad mes ketiname atsitraukti, bus
nuviltas.“
A.Cipras sakė, kad per derybas, kurios Graikijai antradienį
užtikrino keturių mėnesių pratęsimą finansinės pagalbos
programoje, kai kurių kitų Europos Sąjungos šalių darytas
spaudimas „turėjo šantažo pobūdį“.
„Konservatyvios jėgos (Europoje) mėgino paspęsti mums
spąstus, finansiškai mus uždusinti“, – tvirtino 40-metis
lyderis.
Tačiau Atėnai „neatsitrauks dėl sunkumų ir neišsižadės
savo principų“, pažadėjo premjeras.
Pasak A.Cipro, prieš Graikiją stojo „galingųjų ašis,
vadovaujama Ispanijos ir Portugalijos“, kurios esą stengėsi
sužlugdytų Atėnų derybas, kad „išvengtų vidaus politinių
grėsmių“.
Premjero komentarai laikomi užuomina apie Ispanijoje ir
Portugalijoje stiprėjančias opozicines partijas, nusistačiusias
prieš griežto taupymo politiką, kurių populiarumas padidėjo, kai
Graikijoje į valdžią atėjo „Syriza“.
Ispanijos vyriausybei nebuvo skirtas finansinio gelbėjimo
paketas, tačiau 2012 metais buvo skirta pagalba šalies bankams.
Naujausios apklausos rodo, kad partija „Podemos“, kuri yra artima
„Syriza“ sąjungininkė, dabar yra populiariausia Ispanijoje,
artėjant vėliau šiais metams vyksiantiems parlamento rinkimams.
„Syriza“ laimėjo sausį vykusius Graikijos parlamento
rinkimus, žadėdama sušvelninti sunkumus, sukeltus ankstesnės
vyriausybės vykdytos diržų veržimo politikos, kurios Atėnai
įsipareigojo laikytis pagal 2010 ir 2012 metais skirtus finansinės
pagalbos paketus.
A.Cipras penktadienį pakartojo, kad birželio 30-ąją pasibaigus
dabartinei finansinės pagalbos programai nebus tariamasi dėl jokio
„trečiojo memorandumo“.
„Memorandumai baigti“, – pabrėžė jis.
Tačiau kol kas neaišku, ar A.Ciprui pavyks išvengti būtinybės
prašyti kito finansinės pagalbos paketo.
Jo vadovaujama „socialinio gelbėjimo vyriausybė“ susidurs su
dideliais iššūkiais, stengdamasi įtikti tiek savo rinkėjams, tiek
Graikijos tarptautinius skolintojus, lengvindama naštą
neturtingiesiems, tačiau tuo pačiu ribodama biudžeto išlaidas.
Ketvirtadienį Atėnuose pirmąkart vyko protestai prieš
vyriausybę po to, kai buvo susitarta dėl skolinimosi programos
pratęsimo. Į gatves išėjo keli šimtai antikapitalistinio
judėjimo šalininkų ir anarchistų, kurie daužė parduotuvių
vitrinas ir padeginėjo šiukšlių konteinerius.
Graikija, kuriai buvo skirti du finansinio gelbėjimo paketai,
verti iš viso 240 mlrd. eurų, taip pat privalo grąžinti milijardus
eurų skolų, kurių grąžinimo terminas sukaks artimiausiais
mėnesiais.
A.Cipras sakė norintis iš naujo derėtis dėl šalies 320 mlrd.
eurų skolų naštos sumažinimo, nors kitos euro zonos šalys, ypač
Vokietija, griežtai pasisako prieš bet kokį naują skolų
„apkarpymą“.
Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas
Šoible) sakė vienam laikraščiui esantis įsitikinęs, kad
Graikijos vyriausybė sugebės išpildyti finansinio gelbėjimo
programos sąlygas, taip pat perspėjo, kad Atėnai negaus jokios
tolesnės pagalbos, jeigu netesės savo pažadų.
„Naujoji Graikijos vyriausybė turi didelį legitimumą tarp
gyventojų. Esu įsitikinęs, kad Graikijos vyriausybė vykdys
būtinas priemones, sukurs veiksmingesnį mokesčių administravimą
ir galiausiai išpildys (pagalbos programos) sąlygas“, –
W.Schaeuble sakė duodamas interviu dienraščio „Bild“
sekmadieniniam leidiniui.
„Sudarėme aiškų susitarimą Eurogrupėje. Ponas Cipras davė
pažadą. Jeigu Graikija jo nesilaikys, daugiau pagalbos nebus“, –
sakoma iš anksto paskelbtose to interviu ištraukose.
Tuo tarpu Graikijos atsigavimui iš šešerius metus trukusios
recesijos atrodo abejotinas: penktadienį paskelbti oficialūs
duomenys rodo, kad praeitų metų 4-jame ketvirtyje šalies ekonomika
susitraukė dar 0,4 procento, – 0,2 procentinio punkto daugiau negu
buvo iš anksto prognozuota.
Užsitikrinusi skolinimosi programos pratęsimą dar keturiems
mėnesiams, vyriausybė iki balandžio pabaigos turės pateikti
išsamesnį savo reformų programos planą, kad gautų paskutinę
išmoką pagal finansinio gelbėjimo paketą.
Šią savaitę Atėnų pateiktame preliminariame reformų sąraše
didžiausias dėmesys skiriamas kovai su mokesčių slėpimu ir
išsiplėtusio biurokratinio aparato mažinimui. Pasak Vokietijos
kanclerės Angelos Merkel, tas planas tėra „pradžios taškas“.
Vokietijos, kuri buvo pagrindinė Graikijos finansinio gelbėjimo
plano finansuotoja, parlamentas penktadienį pritarė Atėnų
skolinimosi programos pratęsimui, nors prieš jį pasisakė kai kurie
A.Merkel partijos nariai. Tačiau apklausos rodo, kad Vokietijos
rinkėjams tas planas nepatinka, o „Bild“ rašė, kad „godi“
Graikija neturėtų gauti daugiau pinigų.
Šeštadienį, Graikijos naujasis finansų ministras Janis
Varufakis (Yanis Varoufakis) pažadėjo, kad nebus „jokio
gailesčio“ vengiantiems mokesčių, pridūręs, kad vyriausybė
gali įvesti specialų mokestį turtingiesiems, kuris padėtų
papildyti valstybės iždą.
„Mus domina tie, kurie turi pinigų, bet niekuomet nemokėjo
(mokesčių). Jie yra mūsų taikinys, ir mes nerodysime jokio
gailesčio“, – J.Varufakis sakė televizijai „Skai“.
A.Cipras penktadienį sakė, kad vyriausybė jau ateinančios
savaitės pradžioje pateikti svarstyti įstatymą, turintį
sumažinti naštą neturtingiesiems ir nukreipti 11 mln. gyventojų
turinčią šalį teisingesniu keliu į atsigavimą.
Pagal premjero planus, apie 300 tūkst. neturtingų šeimų
turėtų būti sudaryta galimybė nemokėti už elektrą, užtikrintas
būstas 30 tūkst. žmonių, taip pat imtasi priemonių apsaugoti
žmonėms, kuriems dėl skolų gresia netekti namų.
