Importuotojai gudrauja
Pasak viešosios įstaigos „Padangų importuotojų organizacija“ (PIO) vadovės Danguolės Butkienės, atliekas tvarkančios įmonės nemato jokio reikalo laikytis teisės aktų numatytos tvarkos.
„Situacija padangų atliekų tvarkymo srityje nesikeičia. Dauguma padangų pardavėjų vis dar vengia teikti informaciją apie jiems įstatymais nustatytas prievoles rūpintis padangų atliekomis.
Padangų importuotojai ir perdirbėjai apskritai vengia surinkti senas padangas, - vis dar galioja pažymų pirkimo sistema“, – sakė šios srities ekspertė.
Anot D.Butkienės, anaiptol ne visi padangas įvežantys verslininkai registruojasi Gamintojų ir importuotojų sąvade. Jie nedalyvauja panaudotų padangų tvarkymo sistemos veikloje bei patys nevykdo Atliekų tvarkymo įstatyme jiems priskirtos prievolės tvarkyti importuojamo automobilių apavo atliekas.
Padangų importuotojui pakanka registruotis sąvade, nusipirkti sutvarkymo dokumentus iš galutinio tvarkytojo bei apskaityti apmokestinamus gaminius ir teikti ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Šias pareigas vykdo apie 80 proc. padangų importuotojų, o likusieji importuotojai veikia nelegaliai.
Atrodytų, reikia tiek nedaug – įpareigoti padangomis prekiaujančius ir jas įvežančius fizinius ir juridinius asmenis turėti dokumentus, nurodančius pirminį importuotoją ir patikrinti ar jis vykdo visas jam Vyriausybės pavestas vykdyti prievoles.
Tačiau realybė yra gana proziška, nes pigiau yra įsigyti pažymą iš padangas perdirbančios įmonės ir nesukti sau galvos, kuriame patvoryje atsidurs parduotas padangų komplektas.
„Mūsų organizacija vienija sąžiningus padangų importuotojus, kurie tiksliai, kaip reikalauja įstatymas ir pasaulinio padangų gamintojo „Bridgestone“ atliekų tvarkymo principai, rūpinasi visu gaminio gyvavimo ciklu.
Laikydamasis įstatymo gamintojas ir importuotojas finansuoja padangų surinkimą ir utilizavimą, patiria daug išlaidų ir pralaimi konkurencinėje kovoje nesąžiningiems importuotojams“, – paaiškino „Padangų importuotojų organizacija“ vadovė.
Anot jos, importuotojai, norėdami pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata, privalo organizuoti padangų atliekų surinkimą, šviesti ir informuoti pirkėjus apie šios atliekos surinkimą ir tolimesnį panaudojimą ir surinkimą organizuoti taip, kad jis būtų prieinamas kiekvienam vartotojui.
Šykštus moka dukart
Matydami galimybę sutaupyti pridėtinės vertės mokestį vežėjai ir verslininkai bando padangų įsigyti užsienio šalyse. Tačiau įvežę didelę partiją sunkvežimių padangų jie tampa jų importuotojais. Jiems galioja tos pačios taisyklės kaip ir padangų pardavėjams.
„Taip jau yra nudegusi ne viena stambi transporto bendrovė ir šiuo atveju nesutaupė, o dar ir permokėjo, nes turėjo papildomų išlaidų tvarkant atitinkamus dokumentus ir sumokant mokesčius.“, – pateikia pavyzdį D. Butkienė.
Tokių padangų kiekis yra didelis – beveik trečdalis viso importuojamo kiekio į Lietuvą patenka neapskaitytos. Gerai, jei sąžiningas žmogus, įsigijęs nelegalaus srauto padangas, vėliau jas pristato į didelių gabaritų atliekų tvarkymo aikštelę. Kiti jas tiesiog išmeta.
Montavimo įmonėms, gaunančioms tokių padangų, jų tvarkymas nemažai kainuoja, todėl dažnai ir jos atsikrato nepageidaujamos naštos kur nors pamiškėje. “Mes kaip importuotojų organizacija norime įrodyti ir tiems patiems „nelegalams“, kad laikytis įstatymo jiems bus mažiau skausminga, nei teršti aplinką. Pirkėjas taip pat turi žinoti, kad nors padanga dviem litais ir pabrangs, ja bus pasirūpinta“, – paaiškino PIO ekspertė.
Pasak jos, norint sumažinti nelegalių importuotojų skaičių ir nelegaliai įvežamų padangų kiekį bendradarbiavimą turėtų stiprinti Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos, Mokesčių inspekcija bei Muitinė, tikrindamos į Lietuvą įvežamų padangų dokumentus, jas importuojančių atitikimą teisės aktų reikalavimams ir jų laikymąsi.
„Jeigu kiekvienas padangų platintojas privalomai turės pirminį importuotoją nurodančius dokumentus, visoms institucijoms bus lengviau vykdyti kontrolę ir lengviau nustatyti pažeidėjus ar vengiančius vykdyti savo pareigas padangų importuotojus“, – svarstė specialistė.
Padangų perdirbėjai merdi
Dabartinis padangų perdirbėjų veiklos modelis specialistams taip pat kelia abejonių, nes senų padangų surinkimas ir perdirbimas yra atliekamas tų pačių įmonių.
Lietuvoje veikia dvi pagrindinės bendrovės – Zarasų rajone įsikūrusi “Torgita“ ir Šiaulių bendrovė “Metaloidas“. Yra ir keletas smulkesnių padangų surinkėjų.
Minėtos bendrovės turi teisę išduoti pažymas atleidžiančias padangų importuotojus nuo taršos mokesčio. Kiekviena jų turi sukaupusi kalnus senų padangų, o perdirbimo darbai vyksta labai vangiai.
Deklaruojama, kad padangų perdirbama ar panaudojama energijai gauti labai daug, tačiau iš tiesų jų surinkimas vis dar nevyksta sklandžiai ir kelia problemas savivaldybėms, regioniniams atliekų tvarkymo centrams bei tiesiogiai komunalines paslaugas atliekančioms įmonėms.
Be to, abi perdirbimo įmones kankina finansiniai sunkumai. Kaip rodo kreditingumą vertinančių agentūrų ataskaitos abi minėtos padangų atliekų perdirbimo įmonės turi rimtų keblumų ir dirba ne pilnu pajėgumu.
Negalėdami perdirbti padangų Lietuvoje dalis jų tvarkytojų išveža padangas perdirbti į kaimyninę Lenkiją.
„Anksčiau veikusi bendrovės „Akmenės cementas“ padangų utilizavimo linija iš dalies sprendė šią problemą. Tačiau dabar ši linija yra atnaujinama, ir cemento gamykla nebepriima padangų deginti.
Niekas negali garantuoti, jog išties surenkami tokie kiekiai padangų atliekų, kokie yra deklaruojami kaip perdirbti ar panaudoti energijai gauti“, – kalbėjo D.Butkienė.
Pasak jos, reikia atlikti nepriklausomus tyrimus, ar tikrai surenkami padangų kiekiai atitinka oficialiose ataskaitose įvardintus skaičius.
