Ne šiaip skystas dumblas, bet panašus į drebučius. Taip atrodo sapropelis, išgautas iš ežero dugno.
Kam jo reikia? Pasirodo, naudojimo galimybės kuo plačiausios: nuo gydyklų ar pašarų gyvuliams gamybos iki trąšų dirvožemiui.
Šioje srityje kai kurios šalys mus gerokai aplenkė, netgi kaimynai baltarusiai – jie sapropelį naudoja jau palyginti plačiai. Pas mus šis kol kas neįprastas verslas dar tik pradedamas – leidimus tuo verstis yra gavusios keturios įmonės.
Pasirengimas užtruko
Biofizikos mokslų daktaras Martynas Žakevičius su kolegomis seniai buvo sutaręs, kad jei imsis verslo, būtinai susijusio su ekologija. Pirmoji informacija apie sapropelį buvo aptikta visiškai atsitiktinai, o tuomet jau imta gilintis į šią sritį. Po metus trukusios analizės ir buvo įkurta įmonė.
Jų įkurta bendrovė praėjusiais metais gavo Lietuvos geologijos tarnybos leidimą išgauti sapropelį Gervinio ežere, esančiame netoli Leipalingio (Lazdijų r.).
„Užtrukome tikrai nemažai laiko. Vien leidimui gauti teko skirti trejus metus. Taip pat įranga, kurią įsigijome, tikrai nėra iš pačių pigiausių. Kita vertus, daug laiko skiriame bendradarbiavimui su klientais ir mokslininkais, kad sukurtume poreikius atitinkantį produktą“, – pasakojo M.Žakevičius.
Tiesa, jo vadovaujama įmonė gavybą jau pradėjo, tačiau kol kas apimtis nedidelė. Iš ežero dugno išsiurbtas sapropelis tiekiamas gydykloms ir vandens procedūrų centrams. Juose jis naudojamas purvo vonioms ir ir kitoms procedūroms, pavyzdžiui, iš jo daromi šilti kompresai sąnariams ar nugarai.
Be Lietuvos įmonių, sapropeliu jau domisi verslininkai iš Ispanijos, Turkijos, Jordanijos ir kitų šalių.
Plės gavybos apimtį
Sapropelio gavyba primena įprastą ankančių ežerų valymo procedūrą. Ežere plūduriuoja žemsiurbė, pumpuojanti šią nuosėdinę žaliavą vamzdžiais, nutiestais į pakrantėje paruoštus baseinus.
Tačiau sapropelį galima naudoti ne tik sveikatinimo ar gydymo sumetimais. Kai kuriose valstybėse sapropelis – seniai įprasta ir itin naudinga trąša, gerinanti dirvožemio savybes. Ne veltui baltarusiai eksportuoja jį į arabų šalis.
Be to, sapropelis itin tinka pašarų ar lesalų gamybai, nes jame yra B grupės vitaminų ir net 16 aminorūgščių. Juo itin susidomėta kaip pakaitalu pašaruose naudojamiems kaulų miltams, kai buvo nustatyta, kad būtent dėl jų galvijai gali užsikrėsti kempinlige.
Taip pat jį galima naudoti ir statybose – termoizoliacinėms plokštėms ar keramzitui gaminti, nes produktai su sapropeliu yra atsparūs pelėsiui.
„Lietuvoje tai dar nelabai įprasta veikla, todėl tenka tirti klientų poreikius, atsižvelgti į juos. Atliekame ir mokslinius, ir technologinius tyrimus. Pavyzdžiui, kaip pagaminti dirvožemiui gerinti skirtas sapropelio granules, kokio jos turi būti drėgnumo ir panašiai.
Šį pavasarį jau ketiname imtis pirmųjų produktų gamybos“, – pasakojo M.Žakevičius.
Ežerui – tik į naudą
Vis dėlto ar toks naudingųjų išteklių gavybos būdas nepakenks ežerams, kuriuose bus vykdomas toks verslas? Pavojaus kol kas niekas neįžvelgė.
Mat sapropelio gausiausia ankančiuose, uždumblėjusiuose ežeruose. Gavybos metu jie būtų išvalyti ir taip ilgam pratęstas jų gyvavimas.
M.Žakevičiaus vadovaujama įmonė dėl projekto Gervinio ežere atliko visapusę poveikio aplinkai vertinimo procedūrą: viskas buvo derinama ir su Aplinkos ministerija, ir su regioniniu aplinkosaugos departamentu, ir su visuomene.
Numatytos netgi tam tikros priemonės, kad nebūtų kliudoma žuvims neršti ar paukščiams perėti.
„Gervinio ežero gylis dėl dumblo ir sapropelio šiuo metu nebesiekia nė metro. Tokiame vandenyje žuvims ir kitiems gyvūnams sąlygos tikrai labai prastos. Išsėmus 4–5 metrų sapropelio sluoksnį, ežeras pagilėtų iki 6 metrų. Maža to, jis liktų švarus. Mes esame įsipareigoję jį įžuvinti, tad praėjus maždaug 5–6 metams čia atsistatytų visa ekosistema.
Toks ežeras tyvuliuotų šimtus metų“, – pasakojo ekologiško verslo idėjas puoselėjantis biofizikas.
Ištekliai – milžiniški
Sapropelio yra daugelyje mūsų šalies ežerų, paprastai jis susikaupęs 5–12 metrų gylyje, o sluoksnio storis gali siekti net ir 7 metrus.
Per metus susidaro tik 1–2 milimetrų storio sluoksnis, tad pas mus organinės medžiagos ir junginiai sapropelyje turėjo kauptis daugiau nei 10 tūkst. metų, kol pasiekė tokį lygį.
Pasak Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus Jono Satkūno, sapropelio gavyba labai pagerintų pelkėjančių ežerų būklę. Juolab kad ji yra švari ir nekenkia aplinkai.
„Lietuva išsiskiria tuo, kad pas mus esančiame sapropelyje nėra sunkiųjų metalų, jei, žinoma, jis neišgaunamas iš miesto centre esančio ežero. Tokį produktą galima pritaikyti labai plačiai. Tai natūraliausia gamtos me- džiaga“, – sakė J.Satkūnas.
Geologijos tarnybos duomenimis, visos sapropelio atsargos Lietuvoje gali siekti net 155 mln. kubinių metrų. Kruopščiai išžvalgyti tik 9 vandens telkiniai, kuriuose ištekliai siekia 6 mln. kubinių metrų. Parengiamoji žvalgyba atlikta dar penkiuose telkiniuose, kuriuose yra apie 16 mln. kubinių metrų šių naudingųjų iškasenų.
