Bet gera žinia ta, kad Lietuva šiandien pajėgi susidoroti su praradimais, sukeltais Rusijos ekonomikos izoliacijos ir nuosmukio. Ekonomikos ekspertai sako, kad pažeista gana nedaug verslo sektorių, tad didžioji dalis Lietuvos ekonomikos išvengs šoko.
Sumažėjus eksportui į Rusiją vien šiemet mūsų šalies ekonomika neteks 0,5 mlrd. eurų, skelbia „Danske Bank“. Tokie netekimai prognozuojami ne tik dėl Rusijos taikomo embargo ES prekėms, bet ir dėl smunkančios šalies ekonomikos, vertę prarandančio rublio.
„Dėl to labai stipriai pabrangusio vartojimo ir investicinės prekės labai stipriai mažins vartojimą ir investicijas Rusijoje. Be abejo, dėl to labai stipriai trauksis importas. Tokios šalys kaip Lietuva eksportuoja labai didelę dalį savo produkcijos į Rusiją – Lietuvos atveju 2014 m. tai buvo 21 proc. – todėl eksporto susitraukimas bus labai ryškus“, – teigė „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims Rokas Grajauskas.
„Šiandien priklausomai nuo tam tikrų prielaidų, įvairios institucijos prognozuoja Rusijos ekonomikos nuosmukį nuo 4 iki 13 proc. Jei išsipildytų blogasis scenarijus, tiesą sakant, tai jau reikštų jeigu ne visišką Rusijos finansinę griūtį, tai didžiules socialines problemas“, – sakė SEB vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda.
Tačiau finansinių nuostolių Lietuvai gali atnešti ne vien smunkanti Rusijos ekonomika, bet ir su ja glaudžiai susijusios Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) rinkos.
„Panašūs procesai prasideda ir Baltarusijoje, nuvertėjo Baltarusijos rublis. Nėra kalbų apie Ukrainos ekonomiką, kuri yra visiškai griuvėsiuose. Atsiminkime, kad praėjusiais metais Lietuva į NVS rinkas nukreipė beveik trečdalį viso savo eksporto. Tai yra dar labai didelė Lietuvos rinka. Natūralu, kad pajusime viso to regiono užkratą ateinantį ir paliečiantį Lietuvą“, – kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Teigiama, kad didžiausios problemos užgrius tuos Lietuvos verslininkus, kurie į Rusija reeksportuoja gamybines mašinas ar techninę įrangą. Padarinius jau junta ir turizmo, transporto, maisto sektoriai.
Tiesa, dalis praradimų verslininkams kompensuojama – Lietuvos vežėjams Tarptautinė kelių transporto sąjunga padės mažindama TIR kortelių garantijos mokestį, pieno gamintojams išmokėta per 23 mln. eurų, gautų iš Europos Komisijos ir valstybės biudžeto, 125 mln. eurų ES skyrė paremti vaisių ir daržovių augintojus, o mėsos sektorių gelbės ritualinis skerdimas, kuris skatins eksportą į naujas rinkas.
Ekspertai sutinka, kad Lietuvos verslininkai gana sėkmingai persiorientuoja į trečiąsias rinkas, t.y., Honkongą, Saudo Arabiją, Vietnamą, JAV.
„Tikėtis stebuklų jau 2015 metais iš tų naujų rinkų gal ir nedrįsčiau, bet tai leistų išvengti ir leidžia šiuo metu Lietuvai išvengti didelių gamybos nuosmukių, masinių darbuotojų atleidimų“, – tikino G.Nausėda.
Kad problemos Rusijoje gali turėti įtakos ekonomikai, pripažįsta ir Lietuvos Vyriausybė. Jos skaičiavimais, jei pernai būtų nebuvę Rusijos ribojimų maisto prekių eksportui iš ES bei metų pabaigoje įvestos papildomos vežėjų patikros Lietuvos–Rusijos pasienyje, Lietuvos ekonomikos augimas galėjo būti iki 0,7 proc. didesnis. Tačiau premjeras tikina, kad net ir praradus dalį eksporto lėšų Lietuva su tokiais iššūkiais yra pasirengusi susidoroti ir vykdyti numatytus įsipareigojimus.
„Minimalus mėnesinis atlyginimas bus didinamas, patvirtintos socialinės programos nekelia didelio susirūpinimo, nes matome, kad, jas pradėjus administruoti savivaldybėms, atsirado daug vidinių rezervų taupymui“, – sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Kad Lietuva pajėgi susidoroti su Rusijos smunkančios ekonomikos keliamais iššūkiais, sutinka ir ekonomistai.
„Šiuo metu galime kalbėti apie Lietuvos ekonomikos visišką pasirengimą priimti tuos iššūkius, susidoroti su jais ir po truputį judėti į priekį“, – dėstė G.Nausėda.
„Turbūt dėl to nereikėtų iš naujo svarstyti biudžeto, galvoti kur gauti papildomų pajamų ar mažinti kažkurias išlaidas“, – sakė N.Mačiulis.
Tad nors Lietuvą vis dar sieja glaudūs prekybiniai ryšiai su Rusija, mūsų situacija šį kartą gerokai palankesnė nei, pavyzdžiui, per 1998-ųjų Rusijos finansų krizę skaudžiai paveikusią Lietuvą. Ir, turbūt, už tai galima būtų dėkoti pačiai Rusijai, kuri nuolat taikydama įvairius draudimus lietuviškai produkcijai, privertė mūsų verslininkus pagalvoti apie kitus, lengviau prognozuojamus verslo partnerius.
