Vasario 20-ąją vyksiantis susitikimas tampa jau trečiuoju euro zonos bandymu susitarti dėl Graikijos įsiskolinimų. Dar ketvirtadienį Vokietija atmetė Atėnų prašymą, nors Europos Komisija kiek anksčiau pavadino Graikijos prašymą „teigiamu“.
Atėnai siekia naujo šešių mėnesių trukmės paramos paketo, o šiuo metu galiojančios finansinės paramos programos, verčiančios laikytis griežtų taupymo priemonių, pratęsti neketinama.
Premjeras Alexis Tsipras sausio pabaigoje vykusius rinkimus laimėjo pažadėjęs nebetaupyti.
Graikijos vyriausybės šaltinis ketvirtadienį pareiškė, kad euro grupė „turi dvi galimybes – priimti arba atmesti graikų prašymą. Dabar sužinosime, kas nori siekti sprendimo, o kas – ne“. Manoma, kad Atėnams nepavyks susitarti iki vasario pabaigos, tuomet Graikijai gresia lėšų trūkumas, o iš jos bankų bus masiškai atsiimami indėliai.
Savo ruožtu Vokietijos finansų ministerijos atstovas spaudai nurodo, kad „naujasis Graikijos siūlymas nėra svarus pagrindas sprendimui“.
Ketvirtadienį vakare A.Tsipras telefonu kalbėjosi su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Vienas iš Graikijos vyriausybės pareigūnų nurodo, kad 50 minučių trukęs pokalbis buvo „konstruktyvus“. „Pokalbio tonas buvo pozityvus, artėjama prie abiem pusėms – Graikijai ir euro zonai – palankaus sprendimo“, – pridūrė jis.
Paskutinė galimybė
Jeigu Atėnų prašymas bus atmestas, šalis liks be išorinės finansinės paramos ir jau netrukus gali pritrūkti lėšų skoloms administruoti. Tokiu atveju Graikija gali pasitraukti iš euro zonos.
DNB banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė Žinių radijui sakė: „Tai paskutinis Graikijos šansas. Ligšiolinę Atėnų derybų poziciją galima laikyti absoliučiu blefu. Iki šiol Graikija nebuvo pateikusi jokių įtikinamų, tokią nuostatą pagrindžiančių argumentų. Tai tiesiog laukimas ir viltis, kad ES lyderiai pasigailės Graikijos. Šiai šaliai pasitraukus iš euro zonos, pati euro zona dėl to labai nenukentėtų, o pačios Graikijos lauktų visiška katastrofa. Apskritai Graikija vėl bando ES kantrybę. Euro zonoje visi jau tvirtai įsitikinę, kad Graikija savo didžiulės skolos negrąžins, ją reikės restruktūrizuoti.“
Graikija vis dar priešinasi
Graikija ėmėsi visų galimų priemonių pasiekti jai ir euro zonos partneriams palankų sprendimą, tačiau neketina pasiduoti spaudimui įgyvendinti senąją tarptautinės finansinės paramos programą. Tokią nuomonę penktadienį išsakė šalies vyriausybės atstovas spaudai, praneša „Reuters“.
„Nekalbame apie finansų paramos programos pratęsimą. Graikijos vyriausybė šiandien laikysis tokios pozicijos, nors jau susidarė sąlygos, kuriomis pagaliau turime rasti sprendimą“, – tvirtino spaudos atstovas Gabrielius Sakellaridis.
Europos Komisijos (EK) narys vokietis Guentheris Oettingeris teigė tikįs, kad Graikija ir jos kreditoriai turėtų susitarti, tačiau gali prireikti dar vieno euro zonos lyderių susitikimo ateinančią savaitę.
Portugalijos finansų ministrė Maria Luis Albuquerque primygtinai laikėsi nuomonės, kad Graikija privalo laikytis šiuo metu galiojančių tarptautinės paramos programos sąlygų.
Reikia reformų
Likus vos kelioms valandoms iki dar vienų derybų tarp Graikijos ir jos kreditorių iš euro zonos, Vokietijos finansų ministro pavaduotojas Thomas Steffenas pabrėžė, kad norint sukurti stiprią ir sėkmingą Europą būtina remti struktūrines reformas, praneša „Dow Jones“.
„Ispanijos, Airijos ir Portugalijos, t.y. trijų labiausiai finansų ir ekonominės krizės paveiktų šalių, pavyzdžiai rodo, kad įmanoma siekti ilgalaikių struktūrinių reformų bei tuo pat metu mažinti viešojo sektoriaus biudžeto deficitą tvariais būdais“, – sakė Th.Steffenas, pristatydamas ministerijos vasario mėnesio ataskaitą.
„Neatsitiktinai sutapo, kad būtent šios trys euro zonos šalys narės šiuo metu registruoja aiškiai įsibėgėjantį augimą“, – nurodo pareigūnas.
Pirma turi vykdyti galiojančią programą
Austrijos finansų ministras Hansas Jörgas Schellingas, duodamas interviu laikraščiui, pareiškė, kad Graikija turi įvykdyti šiuo metu galiojančią finansinės paramos programą prieš tardamasi dėl bet kokio naujo sandorio, praneša „Reuters“.
Tokią nuomonę pareigūnas išsakė prieš penktadienį prasidedant naujam euro zonos finansų ministrų derybų etapui.
Leidiniui „Oberösterreichische Nachrichten“ H.J.Schellingas nurodė, kad Atėnų pateiktame siūlyme dėl naujo susitarimo turi būti gerbiamos dabartinės finansų paramos programos sąlygos. Tik po to „galime aptarti naują programą ir naujas sąlygas, tačiau šiuo metu būtina įvykdyti tebegaliojančią programą“.
Tokią savo poziciją Austrijos finansų ministras jau yra reiškęs ir anksčiau.
Skaitykite verslo naujienas ir mūsų FB puslapyje.
