„Ilgalaikiai bedarbiai neina netgi dirbti. Darbo birža
atsiunčia į įmonę žmogų, o bedarbis nuėjęs sako: parašyk
man, kad netinku. Arba jis atbulom rankom dirba, todėl, kad jis
pradėjęs dirbti už minimalią algą, nebetenka nemažos išmokų
dalies. Ir viską sudėjus jam gaunasi mažiau negu gaudavo
nedirbdamas, o nelegaliai prisidurdamas neoficialiai“, –
trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams teigė
Violeta Latvienė.
Ji pritarė, kad socialinę nedarbo sistemą reikia persvarstyti.
„Tai ko Socialinės apsaugos ir darbo ministerija snaudžia? Juk
išmokam tokius pinigus, veltui išmokam“, – piktinosi
socialdemokratas Bronius Bradauskas.
„Labai dosnūs esame“, – posėdyje teigė finansų
viceministras Algimantas Rimkūnas.
O liberalas Kęstutis Glaveckas paragino komitetą priimti
„kažkokį dokumentą“ dėl susidariusios padėties: „Mes tik
kalbame, bet nieko nedarome.“
Komiteto nario socialdemokrato Andriaus Palionio duomenimis,
tokių vengiančių darbo ilgalaikių bedarbių yra pusė visų darbo
neturinčių žmonių.
Lietuvos darbo birža BNS pranešė, kad vasario 1 dieną buvo
53,2 tūkst. ilgalaikių bedarbių – jie sudarė 30,4 proc. visų
registruotų bedarbių. 2,9 tūkst. ilgalaikių bedarbių yra jaunesni
kaip 25 metų, kurių nedarbo trukmė viršija 6 mėnesius, ir 50,3
tūkst. – vyresni nei 25 metų, jų nedarbo trukmė viršija 12
mėnesių.
Seimas praėjusių metų pabaigoje sumažintas bedarbio pašalpas
grąžino į ikikrizinį lygį, kai maksimali pašalpa siekė 301,7 euro
(1041 litą). 2015 metais tam numatyta 58 mln. eurų.
