„Keleivių vežimas sudaro nedidelę mūsų pajamų dalį. Tačiau skiriame tam investicijų ir didelį dėmesį. Galima vadinti tai net reklamine paslauga“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas S.Dailydka.
Jis pasidžiaugė, kad vasario pabaigoje, jei nekils nesklandumų partneriams, pradės veikti elektroninių bilietų sistema.
„Ji leis keleiviams neišeinant iš namų nusipirkti bilietus į mūsų keleivinius traukinius“, – sakė S.Dailydka.
Jis pažadėjo keleiviams nuolaidų ir akcijų. Taip pat kur kas geresnį ryšį interneto vartotojams, riedantiems traukiniais.
Pernai „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė 4,6 mln. keleivių. Įmonės pajamos pernai siekė 473 mln. eurų.
Keleivius vežti nenaudinga
Keleivių vežimas nėra pelninga paslauga. Daug kur užsienio šalyse ji remiama valstybės.
Nepelningiems vietiniams reisams kompensuoti „Lietuvos geležinkeliai“ kasmet skiria apie 33 mln. eurų.
„Šių išlaidų dengimas nesuteikia mums pranašumo konkurencinėje kovoje“, – sakė S.Dailydka.
Nepelningas yra ir reisas Vilnius-Sankt Peterburgas-Vilnius. Todėl nuo gegužės jo atsisakoma.
„Tarptautinis maršrutas privalo būti pelningas, jokia valstybė negali to kompensuoti. Sankt Peterburgo kryptis visuomet buvo ties riba. Kai į Lietuvą vyksta mažiau rusų dėl finansinių ir politinių dalykų, nėra tikslo išlaikyti šį reisą ir investuoti į jį. Jei padėtis pagerės, atidarysime šį maršrutą vėl“, – sakė S.Dailydka.
Mažiau keleivių važiuoja ir Maskvos kryptimi, tačiau ji pelninga. Pasak „Lietuvos geležinkelių“ vadovo, dėl šios krypties tenka konkuruoti ir su aviacijos įmonėmis – bilietas lėktuvus dažnai kainuoja pigiau nei traukiniu.
„Su archajiškais vagonais sunku daryti verslą“, – pabrėžė S.Dailydka.
Nors keleivių skaičius, važiuojančių tarptautiniais maršrutais, kasmet vis traukiasi, maršrutas Vilnius-Minskas-Vilnius yra pelningas. Tikimasi iki 2016 metų sutrumpinti kelionės nuo Lietuvos iki Baltarusijos sostinės laiką iki dviejų valandų. Dabar traukinys rieda iki 3 val.
Pelnas traukėsi
2014 metų „Lietuvos geležinkelių“ pelnas siekė 20,4 mln. eurų, 2013 metų – 28 mln. eurais.
„Pelnas mažesnis. Mūsų pelną sumažino tai, kad mes bylinėjamės su „Orlen“. Išaugo pora milijonų ir palūkanų mokėjimas“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovai.
„Mes praradome naftos produktus, kas yra brangūs kroviniai. Kompensavome pigiais kroviniais. Prie neigiamos ekonominės situacijos prisidėjo ir tai, kad „Klaipėdos nafta“ dėl
sutarčių su „Litasco“ save apribojo ir negali priimti
baltarusiškų naftos krovinių. Jie nukeliavo į Ukrainą, o dabar ir į Latviją“, – apgailestavo S.Dailydka.
Tačiau jis pabrėžė, kad augo įmonės darbuotojų atlyginimai – didinama alga buvo mažiausiai uždirbantiems darbuotojams.
„Dabar atlyginimas pakenčiamai neblogas. Nesakau, kad geras, nes mes dirbame visą parą, šventinėmis dienomis“, – sakė S.Dailydka.
Kursis Kazachstane
„Lietuvos geležinkelių“ didžiausios krovinių rinkos – Baltarusija ir Rusija. Kroviniai iš Baltarusijos sudaro per 30 proc.
„Mėginame megzti naujus kontaktus. Juk kroviniai – pagrindinis mūsų turtas, pagrindinis pajamų šaltinis“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas S.Dailydka.
2015 metais „Lietuvos geležinkeliai“ Kazachstane įsteigs atstovybę.
„Lietuvos geležinkeliai“ planuoja 2016 metais investuoti 249 mln. eurų, o 2017-aisiaisi 331 mln. eurų.
