Vilniaus metropolitenas yra tarsi užkeiktas vaisius, kuriam nepavyksta gimti jau 37 metus. Pirmasis Vilniaus metro projektas buvo parengtas dar 1978-aisiais.
Praėjusių metų vasarį Seimas pagaliau priėmė Vilniaus metropoliteno koncesijos įstatymą, nurodantį, kad metro Vilniuje turėtų būti statomas privačiomis lėšomis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė įstatymą vetavo, bet parlamento darbo grupė jau parengė pataisas ir netrukus Seimas dar kartą bandys atverti teisinį kelią transporto gysloms po sostinės žeme įrengti.
Metro idėją ne kartą kritikavo sostinės valdžios atstovai. Jie teigė, kad Vilniuje keleivių srautai per maži, kad šimtus milijonų eurų siekiančios investicijos atsipirktų.
Gelbėtų nuo spūsčių ir bombų
Priešingai mano viešosios įstaigos „Vilniaus metro“ valdybos pirmininkas ir piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“ vadovas Juozas Zykus.
„Verslininkų įdėti pinigai atsipirktų dvigubai“, – įsitikinęs jis. Esą tik metro gali išgelbėti sostinę nuo spūsčių ir papildyti skolose skęstantį miesto iždą.
Statybų inžinierius J.Zykus atkreipė dėmesį, kad karo atveju metro būtų ir patikima slėptuvė nuo oro atakų, ir saugi trasa ištrūkti iš miesto.
„Ozo gatvėje ties vakariniu aplinkkeliu pusę valandos stovėjau spūstyje. O juk ne karas, ne stichinė nelaimė. Neduokdie, atsitiktų bėda mieste, būtume užtrenkti spąstuose. Visi evakuacijos planai nueitų šuniui ant uodegos“, – įsitikinęs metro šalininkas.
Tiesa, vargu ar ši suaugusių vilniečių karta sulauktų saugaus ir patogaus transporto po žeme – specialistai apskaičiavo, kad trijų trasų (Pilaitė–Centras, Pašilaičiai–Stotis–Lazdynai, Justiniškės–Saulėtekis) statybos truktų apie 50 metų.
Tačiau J.Zykus teigė dar pats turintis vilties pasivažinėti Vilniaus metro. Jo manymu, verta kuo greičiau pradėti iki mažiausių techninių detalių jau parengtą pirmosios trasos statybą – nuo Pilaitės per Žvėryną iki Mokslininkų rūmų.
„Man jau 73 metai, o auginu 6 metų sūnų. Jis, tikiuosi, į mokyklą važinės metro, jam neteks grūstis į sausakimšus troleibusus ir autobusus“, – šypsodamasis sakė inžinierius.
Jo apskaičiavimu, šiai linijai nutiesti reikėtų apie 150 milijonų eurų. Jeigu statybos prasidėtų šiais ar kitais metais, vilniečiai šia linija galėtų pradėti naudotis apie 2022-uosius. Maždaug pustrečių metų truktų konkursas ir projektiniai darbai, apie ketverius metus – statyba.
Nutiesus pirmąją liniją, ją numatyta pratęsti nuo Baltojo tilto iki Valakampių, po to tiesti dar dvi linijas: Pašilaičiai–Saulėtekis ir žiedo formos trasą nuo Pašilaičių, apimant Pilaitę, Lazdynus, geležinkelio stotį, senamiestį.
Įžvelgia aukso gyslą
„Linija nuo Pilaitės iki centro būtų tikra aukso gysla miestui, – tvirtino jis. – Juk uždirbama ne tik iš bilietų. Už dešimtis milijonų litų galima parduoti stotelių pavadinimus, reklamą.
Žinoma, stotelės tada būtų pavadintos ne gatvių pavadinimais, pavadinimą suteiktų jį nusipirkusi verslo įmonė. Tarkime, jei metro linija driektųsi pro savivaldybę, stotelė vadintųsi ne Krokuvos, o „Swedbank“.
J.Zykus atmetė abejojančiųjų pastabas, kad neapsimoka statyti metro mieste, jei ten negyvena nors milijonas žmonių.
„Helsinkyje gyventojų buvo mažiau nei Vilniuje, kai ten 1956-aisiais buvo pastatytas metro. Reno mieste (Prancūzija) gyventojų tik 125 tūkstančiai, o metro yra.
Reikia žvelgti plačiau. Kad metro projektas ilgai trunkantis, yra ne trūkumas, o privalumas.
Statybos, infrastruktūros kūrimas suteiks daug darbo dešimtmečiams į priekį“, – aiškino metro aistruolis.
Jo teigimu, Vilniaus metro techninis projektas parengtas, apskaičiuotos sąmatos – esą reikia tiktai politinės valios įgyvendinti projektą.
Politinė valia taip pat bus pareikšta netrukus – Vilniaus metropoliteno rėmimo grupei Seime vadovaujantis parlamentaras Artūras Skardžius teigė, kad pavasario sesijos metu bus svarstomos Vilniaus metropoliteno koncesijos įstatymo pataisos. Seimūnas beveik neabejoja, kad įstatymas bus priimtas, nes jam pritaria dauguma Seimo narių, ypač vilniečių.
„Svarbiausia, kad bus atverta erdvė didelėms investicijoms. Mokesčių mokėtojams ant pečių našta nebus užversta. Juk metro statytų verslininkai savo lėšomis“, – pabrėžė A.Skardžius.
Netiki projekto nauda
Bet jei ir bus patvirtinta politinė valia, ar realu rasti turtingų investuotojų? Juk požeminio Vilniaus traukinio svajonei įgyvendinti reikia nemenko kapitalo.
„Pas mus buvo atvykę investuotojų iš Singapūro, Kinijos. Jiems net akys sublizgo išgirdus apie metro statybos idėją. Investuotojus domina būtent didžiuliai projektai, kuriems įgyvendinti reikia milijardų lėšų“, – tikino J.Zykus.
Gal rytiečių verslininkų, pamačiusių Lietuvos sostinės metro projektą, akys ir blizga, bet dešimtmečių statybos Vilniuje idėja turi ne tik šalininkų, bet ir kritikų.
„Tiesdami aplinkkelius, įsigydami šiuolaikiškas, ekologiškas viešojo transporto priemones sostinę iš spūsčių išvaduosime greičiau ir kur kas pigiau nei imdamiesi brangaus ir neatsiperkančio metro projekto“, – įsitikinęs Vilniaus viešojo transporto įmonės vadovas Gintaras Nakutis.
